Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 11, 10:42

Buvusi Bolivijos prezidentė Jeanine Anez nuteista kalėti 10 metų

Buvusi Bolivijos prezidentė Jeanine Anez penktadienį buvo nuteista 10 metų kalėti, praėjus daugiau kaip metams po jos suėmimo dėl numanomo sąmokslo nuversti savo varžovą ir pirmtaką Evo Moralesą, nors daugelis jai iškeltus kaltinimus laiko išgalvotais.
Jeanine Anez
Jeanine Anez / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 1 Bolivija

54 metų J.Anez buvo laikoma už grotų nuo jos suėmimo 2021 metų kovą. Visą šį laiką ji nuolat smerkė savo patiriamą „politinį persekiojimą“.

Buvusi laikinoji šalies vadovė turės atlikti 10 metų laisvės atėmimo bausmę moterų kalėjime La Pase, paskelbė sostinės 1-asis antikorupcinis baudžiamasi teismas, praėjus trims mėnesiams nuo bylos nagrinėjimo pradžios.

Teismas nurodė, kad buvusi lyderė buvo nuteista už nusikaltimus, „prieštaraujančius konstitucijai ir pažeidžiančius pareigas“, kai J.Anez dar buvo senatorė, prieš tapdama prezidente.

Prokurorai prašė įkalinti ją 15 metų.

J.Anez dar iškelti kaltinimai atskiroje, tebenagrinėjamoje byloje dėl antivyriausybinės veiklos ir kitų įtariamų nusikaltimų, siejamų su jos trumpai trukusiu darbu valstybės vadovo poste.

Dešiniųjų pažiūrų J.Anez 2019 metų lapkritį tapo Bolivijos laikinąja prezidente, kai E.Moralesas, paskelbęs, kad buvo perrinktas prezidentu ketvirtai kadencijai, pabėgo iš šalies, kilus dideliems protestams dėl įtariamo rinkimų klastojimo.

Amerikos valstybių organizacija (OAS) tuo metu sakė surinkusi aiškių įrodymų, kad per rinkimus buvo įvykdyta pažeidimų, naudingų E.Moralesui, vadovavusiam šaliai 14 metų.

Daugelis E.Moralesą potencialiai galėjusių pakeisti veikėjų, įskaitant visus jo partijos MAS narius, taip pat atsistatydino ir pabėgo. Tuomet opozicijos narė J.Anez, ėjusi Senato pirmininko pavaduotojo pareigas, liko aukščiausio rango valstybės pareigūnė.

Konstitucinis Teismas pripažino J.Anez teisę tapti laikinąja prezidente, bet MAS nariai užginčijo šio žingsnio teisėtumą.

Kitais metais buvo surengti rinkimai, kuriuos laimėjo Luisas Arce – E.Moraleso protežė.

Perdavusi prezidento įgaliojimus J.Anez buvo suimta 2021 metų kovą ir apkaltinta neteisėtai perėmusi valstybės vadovo pareigas.

Savo trumpo prezidentavimo pradžioje J.Anez pasiuntė policija ir kariuomenę tvarkai atkurto. Per neramumus po rinkimų Bolivijoje žuvo apie 35 žmonės, rodo Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos (IACHR) duomenys.

Dėl šios priežasties J.Anez taip pat kaltinama genocidu.

Prezidentūrą ir Kongresą tvirtai kontroliuojant MAS, E.Moralesas 2020 metų lapkritį sugrįžo į Boliviją.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min