Policija nurodė areštavusi monsinjoro Nunzio Scarano prabangius 17 kambarių apartamentus ir įšaldžiusi beveik 9 mln. eurų sąskaitose, susijusiose su šiuo aukštu Bažnyčios dvasininku.
Praėjusių metų liepą Vatikanas pranešė, kad įšaldė N.Scaranui priklausiusias sąskaitas, o šį antradienį policija nurodė, kad jose buvo 2,2 mln. eurų.
„Tai labai reikšminga“, – sakoma policijos pranešime apie precedento neturintį Vatikano ir Italijos teisėtvarkos pareigūnų bendradarbiavimą, tiriant aukšto rango pareigūnų finansinių nusikaltimų bylą.
Vatikano banko atstovas Maxas Hohenbergas naujienų agentūrai AFP pranešė, kad „išimti, išanalizuoti ir pareigūnams perduoti visi duomenys apie jo sąskaitų operacijas per pastaruosius 10 metų“.
„Šis tyrimas paremtas informacija, kurią suteikė Vatikanas“, – pareiškė jis.
Pasak policijos, taip pat pateikti kaltinimai monsinjoro padėjėjui, jo gimtojo Salerno miesto kunigui tėvui Luigi Noli, kuriam taip pat paskelbtas namų areštas.
N.Scarano yra kaltinamas ėmęs čekius, kurie buvo pažymėti kaip „Auka neturtingiesiems“, o mainais į juos sumokėdavęs grynais iš sąskaitų Vatikano banke.
Iš viso byloje yra 52 įtariamieji, tarp jų notaras, kuris, kaip manoma, padėjo organizuoti pinigų plovimo schemą, o taip pat teisininkai, gydytojai ir verslininkai, kurie taip pat įtariami šia schema pasinaudoję.
N.Scarano yra kaltinamas ėmęs čekius, kurie buvo pažymėti kaip „Auka neturtingiesiems“, o mainais į juos sumokėdavęs grynais iš sąskaitų Vatikano banke, kuris oficialiai yra žinomas kaip Religinių darbų institutas (IOR).
Pasak policijos, pareigūnai įšaldė dvi banko sąskaitas, kurios buvo atidarytos viename Italijos banko „UniCredit“ skyriuje netoli Vatikano, viena iš jų buvo N.Scarano vardu, o kita priklausė bendrovei, kurios 99 proc. akcijų turėjo prelatas.
Pareigūnai išsiaiškino, kad per vieną operaciją N.Scarano išsiėmė 588 tūkst. 248 eurus, kuriuos, pasak policijos, jis išdalino 50 žmonių ir vėliau panaudojo būsto paskolai apmokėti.
Pareigūnams pavyko rasti mažiausiai 5 mln. eurų, kuriais „disponavo“ N.Scarano. Įtariama, kad vyskupas daug investavo į turtą Salerne.
Prelato advokatas Silverio Sica (Silverijas Sika) sakė, kad jo ginamasis naudojo pinigus labdarai ir negali būti atsakingas už gautų aukų kilmę.
„Aukas mes gaudavome metų metais iš turtingų žmonių. Aukota laisvai. Ne mes turime sakyti, iš kur tie pinigai“, – aiškino S.Sica nauejinų agentūrai AFP.
S.Sica pažymėjo, kad naujausi kaltinimai buvo „smūgis“ N.Scarano'ui ir kad jis prašęs, jog būtų leista psichiatrui aplankyti jį. „Jis visiškai sukrėstas, jis visiškai pasimetęs“, – pridūrė advokatas.
Kaip nurodė policija, įtarimų pirmiausia kilo 2013-ųjų sausį, kai N.Scarano pranešė apie „kelių milijonų eurų įkainotų vertybių vagystę“ iš jo namų.
Pasak pareigūnų, minėta suma „ryškiai neatitiko“ N.Scarano deklaruotų pajamų.
N.Scarano buvo suimtas pernai birželį, įtarus tarpininkavimu pervedant pinigus iš Monako į Italiją per Vatikano banką.
Šis dvasininkas no to laiko buvo nušalintas nuo ANSA (Apaštalų Sosto nuosavybės administracijos) vyriausiojo buhalterio pareigų.
Pasak tyrėjų, N.Scarano naudojosi IOR (Religinių darbų instituto) sąskaitomis, kad pervestų pinigus savo draugams ir sugrąžinti atgal iš Šveicarijos neapmokestintų 20 mln. eurų (69,1 mln. litų) vienai Neapolio laivų savininkų šeimai.
N.Scarano teismo procesas prasidėjo pernai gruodį.
Vatikanas, mažiausia nepriklausoma pasaulyje valstybė, ėmėsi reformų, kad jos bankas atitiktų pasaulinius standartus prie pinigų plovimą.
Šis bankas skandalingai pagarsėjo praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai jam vadovavo Jungtinių Valstijų lietuvių kilmės arkivyskupas Paulas Marcinkus.
Nuo 1971 iki 1989 metų bankui vadovavusio P.Marcinkaus pavardė buvo siejama su daugeliu finansinių skandalų.
