Euroskeptiškų pažiūrų Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, kuris yra paskutinis Lisabonos sutarties dar nepatvirtinęs lyderis 27 valstybes vienijančioje ES, pažadėjo daugiau nebekelti jokių kliūčių, jei Konstitucinis Teismas pripažins sutartį teisėta.
Tačiau V.Klausas kol kas nesakė, kada pasirašys Lisabonos sutartį, pagal kurią ES pirmą kartą turės ilgą kadenciją dirbantį prezidentą ir pradės paprastesne tvarka priiminėti savo sprendimus.
Čekų premjeras Janas Fischeris sakė, jog yra patenkintas Teismo sprendimu ir tikisi, kad V.Klausas Bendrijos sutartį pasirašys artimiausiu metu.
Po dviejų Airijos referendumų Lisabonos sutarties klausimu ir atsinaujinus debatams Didžiojoje Britanijoje, ES lyderiai nekantriai laukia, kol V.Klausas padarys galą šiai aklavietei.„Paskutinė kliūtis buvo pašalinta ir dabar ratifikavimui nebėra jokių kliūčių“, – sakoma J.Fischerio pareiškime.
Čekų įstatymų leidėjai šiemet pritarė Lisabonos sutarčiai, tačiau viena senatorių grupė praėjusį mėnesį pateikė skundą Konstituciniam Teismui.
„Lisabonos sutartis, kaip visuma, neprieštarauja Čekijos konstitucijai“, – per posėdį, kurį transliavo televizija, paskelbė Teismo pirmininkas Pavelas Rychetsky.
V.Klausas, kuris sutartį vadino grėsme Čekijos suverenitetui, sakė, kad jos nepasirašys, kol Teismas nepaskelbs savo sprendimo, o pats Teismas nurodė, kad prezidentas iki to laiko ir negali jos pasirašyti.
Po dviejų Airijos referendumų Lisabonos sutarties klausimu ir atsinaujinus debatams Didžiojoje Britanijoje, ES lyderiai nekantriai laukia, kol V.Klausas padarys galą šiai aklavietei.
Praėjusią savaitę ES lyderiai per viršūnių susitikimą sutiko suteikti Čekijai išimtį, kurios reikalavo V.Klausas. Tokiu reikalavimu jis siekė užtikrinti, kad pagal teisių chartiją, susietą su Lisabonos sutartimi, iš buvusios Čekoslovakijos po Antrojo pasaulinio karo išvaryti vokiečiai negalėtų reikšti pretenzijų į savo turtą.
Delsimas ratifikuoti sutartį trukdo ir ES vykdomosios Europos Komisijos darbui, nes spalio pabaigoje baigėsi jos mandatas. ES taip pat turi laukti dėl dviejų aukščiausių bloko pareigūnų – ES prezidento ir užsienio politikos vadovo – paskyrimo.
Tačiau Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy per praėjusios savaitės viršūnių susitikimą Briuselyje prognozavo, kad dabar sutartis gali įsigalioti gruodžio 1 dieną.
Pagrindinis likęs klausimas yra V.Klauso parašas. „Jokio termino nėra, iš tikrųjų spręsti tik jam, – sakė Čekijos Konstitucinio Teismo patarėjas užsienio ryšių klausimais Vlastimilas Goettingeris. – Kadangi visi kiti jau pasirašė, sutartis mums taps įpareigojama V.Klauso pasirašymo momentu“.
Sutarties šalininkai antradienį sulaukė ir daugiau gerų žinių – britų laikraštis „Daily Telegraph“ parašė, kad pagrindinis opozicijos lyderis Davidas Cameronas, kuris, kaip tikimasi, taps kitu Didžiosios Britanijos ministru pirmininku, netrukus paskelbs atsisakantis planų siekti referendumo dėl Lisabonos sutarties.
Konservatorių partijai vadovaujantis D.Cameronas anksčiau žadėjo, kad surengs balsavimą dėl sutarties, jei jo partija laimės kitus visuotinius rinkimus ir sutartis iki to laiko dar nebus ratifikuota.
D.Cameronas yra parašęs Čekijos prezidentui laišką su raginimu atidėti sutarties ratifikavimą ir tuo papiktino Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos lyderius, praėjusią savaitę pranešė žiniasklaida.
