Karibų jūros regiono šalys užtikrino Arielio Henry (Arielio Anri) atsistatydinimą per skubų susitikimą Jamaikoje. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pasiūlė dar 100 mln. dolerių (91,5 mln. eurų), kad būtų atvertas kelias saugumo pajėgoms, kurioms vadovaus Kenija.
Gaujos užvaldė didžiąją dalį skurdžios šalies, o pastarosiomis savaitėmis krizė tapo dar žiauresnė: gatvėse mėtosi lavonai, ginkluoti banditai plėšikauja svarbiausios infrastruktūros objektuose, be to, kyla baimė, kad kils badas.
„Vyriausybė, kuriai vadovauju, negali likti nejautri šiai situacijai. Kaip visada sakiau, jokia auka nėra per didelė dėl mūsų tėvynės Haičio“, – sakė A. Henry atsistatydinimo kalboje, kurią jis paskelbė internete.
Gaujų lyderiai reikalavo, kad iš valdžios pasitrauktų A. Henry, kuris, nors ir kalbėjo apie save kaip apie pereinamojo laikotarpio figūrą, buvo valdžioje nuo 2021 metų, kai buvo nužudytas Haičio prezidentas. Haitis neturėjo rinkimų nuo 2016 metų.
Gajanos prezidentas Irfaanas Ali (Irfanas Ali), šiuo metu pirmininkaujantis Karibų jūros regiono šalių blokui CARICOM, po savaitgalio susitikimų paskelbė, kad A. Henry pareigas paliks, kai bus suformuota pereinamojo laikotarpio administracija.
I. Ali sveikino šį A. Henry žingsnį, sakydamas, kad ministras pirmininkas, įstrigęs Puerto Rike, nes nebeveikia pagrindinis Haičio oro uostas, „savo veiksmais, žodžiais ir nesavanaudiškais ketinimais užtikrino mus“.
„Ir tas nesavanaudiškas ketinimas buvo pamatyti, kaip Haitis sėkmingai gyvuoja“, – sakė Gajanos lyderis.
Septynias valandas Kingstono viešbutyje vykusiose derybose dalyvavęs A. Blinkenas irgi patvirtino A. Henry atsistatydinimą.
Kartu su A. Blinkenu keliavęs JAV pareigūnas sakė, kad A. Henry sutiko pasitraukti dar penktadienį, tačiau laukė Kingstono konferencijos, kad galėtų išsiaiškinti pereinamojo laikotarpio detales.
Taip pat buvo aptarti būdai, kaip užkirsti kelią galimam susidorojimui su A. Henry ir jo sąjungininkais, o Jungtinės Valstijos sutiko, kad jis galėtų pasilikti JAV teritorijoje, jei Haityje jam būtų nesaugu, sakė tas pareigūnas.
Prezidentinė taryba
Prie derybų prisijungė Brazilijos, Kanados, Prancūzijos ir Meksikos aukšto rango pareigūnai. CARICOM kartu su partneriais ir Jungtinėmis Tautomis paskelbtame pareiškime teigiama, kad naująją Haičio laikinąją prezidentinę tarybą sudarys septyni balso teisę turintys nariai, kurie sprendimus priims balsų dauguma.
Į šį septynetą įeis pagrindinių partijų, privačiojo sektoriaus ir Montanos grupės – pilietinės visuomenės koalicijos, kuri po prezidento Jovenelio Moise'o (Žovenelio Moizo) nužudymo 2021 metais pasiūlė sudaryti laikinąją vyriausybę, – atstovai.
Taryboje taip pat bus dvi vietos be balso teisės: viena skirta pilietinei visuomenei, kita – bažnyčiai.
Tuo metu chaoso apimtame Haityje nakties komendanto valanda buvo pratęsta iki ketvirtadienio, nors mažai tikėtina, kad pervargusi policija sugebės ją užtikrinti.
Jamaikos ministras pirmininkas Andrew Holnessas (Endrius Holnesas), krizės derybų šeimininkas, perspėjo, kad Haičiui gresia pilietinis karas.
„Akivaizdu, kad Haitis atsidūrė kritiniame taške“, – sakė jis ir paragino imtis „tvirtų ir ryžtingų veiksmų“, kad „sustabdytų neteisėtumo ir beviltiškumo jūrą, kol dar nevėlu“.
JAV pagalba
A. Blinkenas pažadėjo dar 100 mln. dolerių tarptautinėms stabilizavimo pajėgoms paremti, taigi nuo krizės suintensyvėjimo prieš kelerius metus JAV pažadėjo skirti iš viso 300 mln. dolerių (274,7 mln. eurų).
JAV valstybės sekretorius taip pat pasiūlė dar 33 mln. dolerių (30,2 mln. eurų) skubiai humanitarinei pagalbai.
Didėjantis smurtas „sukuria nepavydėtiną padėtį Haičio žmonėms, ir mes visi žinome, kad reikia imtis skubių veiksmų tiek politinėje, tiek saugumo srityse“, sakė A. Blinkenas.
„Visi žinome, kad tik Haičio žmonės gali ir turi nuspręsti savo ateitį, o ne kas nors kitas“, – kalbėjo jis.
Tačiau jis teigė, kad Jungtinės Valstijos ir jų partneriai „gali padėti atkurti pamatinį saugumą“ ir imtis spręsti „didžiulių kančių“ problemą Haityje.
Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) atmetė galimybę siųsti karius į Haitį, kurį Jungtinės Valstijos buvo užėmusios beveik du dešimtmečius.
Iš pradžių žvilgsnis nukrypo į Kanadą, tačiau ji taip pat nusprendė, kad misija Haityje yra pernelyg pavojinga, o jos sėkmė neaiški.
Tačiau Kanada pasiūlė 91 mln. dolerių (83 mln. eurų) Haičiui, o ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo), dalyvavęs Kingstono susitikime nuotoliniu būdu, pažadėjo tolesnę paramą.
Tuo metu Kenijos ketinimus sustabdė šalies teismo sprendimas, kuriuo buvo atmesta karių dislokavimo galimybė.
Planas vėl įgavo pagreitį po to, kai A. Henry apsilankė Nairobyje ir susitarė dėl „abipusio apsikeitimo“ pajėgomis. Tačiau smurtui namuose smarkiai išaugus, premjeras negalėjo grįžti į Haitį ir nusileido Puerto Rike, kai Dominikos Respublika atsisakė jį priimti.
