Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 10d. 22:57

Čilė – tarp skiepijimo pirmūnių, bet šalyje vėl skelbiamas karantinas: kas nutiko?

Skiepijimo centras Santjage
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr. / Skiepijimo centras Santjage

Vos prieš mėnesį Čilės centro dešiniųjų vyriausybė maudėsi liaupsėse – šalis itin sparčiai skiepijosi (ir skiepijasi) nuo koronaviruso. Kitos Lotynų Amerikos valstybės – toli čiliečiams už nugarų. Tačiau nuotaikos Santjage nuo laiko gerokai subjuro, mat ten stebimas naujas COVID-19 atvejų protrūkis. Tiesa, tai nereiškia, kad vakcinavimas neveikia, rašo „Financial Times“.

Vakcinavimo programa Čilėje iki šiol įspūdinga. Bet užsikrėtimai vėl kaupiasi – Čilėje ir keliose kaimyninėse valstybėse jų per kelias savaites padaugėjo dvigubai.

„Niekur kitur infekcijos nekelia tiek nerimo, kiek Pietų Amerikoje, kur atvejų skaičius auga beveik visose valstybėse“, – trečiadienį pabrėžė Amerikos sveikatos organizacijos (PAHO) direktorė Carissa Etienne.

Čilėje bent viena vakcinos doze paskiepyta beveik 40 proc. gyventojų, kiek daugiau nei 22 proc. jau sulaukė abiejų dozių ir arba jau yra, arba greitai bus atsparūs virusui.

Tačiau ekspertai sako, kad ten plinta labiau užkrečiamos koronaviruso atmainos. Be to, neseniai atlaisvinti ribojimai, o žmonių mobilumas smarkiai išaugo. Kitaip tarant, Čilė tampa pavyzdžiu, parodančiu, kodėl vien vakcinavimas nėra panacėja.

Vakcinų efektui dar anksti

„Mes ir nesitikėjome, kad vakcinų poveikį pamatysime anksčiau nei birželį ar net liepą“, – priminė Čilės universiteto profesorius Miguelis O'Ryanas, taip pat dirbantis šalies Mokslo ministerijos vakcinų nuo koronaviruso patariamajame komitete.

„Tai, ką mes matome dabar, paprasčiausiai yra tai, kas vyko visame Šiaurės pusrutulyje prieš šešis mėnesius, prasidedant rudeniui“, – pridūrė mokslininkas.

Vakcinavimo naudą išvysime tik vėliau – juk virusas plisti nustos tik paskiepijus 70-80 proc. šalies gyventojų.

Tiek M.O'Ryanas, tiek kiti Čilėje dirbantys ekspertai nemano, jog užsikrėtimų pradėjo daugėti dėl to, kad Kinijos kompanijos „Sinovac“ vakcina „CoronaVac“ esą nėra veiksminga. Būtent šiuo preparatu iki šiol buvo paskiepyta daugiau nei 90 proc. visų rankovę jau atraitojusių čiliečių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kinijos kompanijos „Sinovac“ vakcina nuo koronaviruso
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kinijos kompanijos „Sinovac“ vakcina nuo koronaviruso

Butantano institutas Brazilijoje dar sausį skelbė, kad „CoronaVac“ vakcinos efektyvumas per bandymus siekė 50.4 proc. ir tik nežymiai viršijo 50 proc. slenkstį, kurį peržengus galima oficialiai teigti, jog preparatas veikia.

Tiesa, tie patys tyrimai parodė, kad ši vakcina 100 proc. užkerta kelią rimtiems ligos atvejams, kai reikia keliauti į ligoninę, ir mirtims. Be to, į Čilę jau keliauja didelės kitų gamintojų vakcinų siuntos.

PAHO direktoriaus pavaduotojas Jarbas Barbosa sutinka, kad vakcinavimo naudą išvysime tik vėliau – juk virusas plisti nustos tik paskiepijus 70-80 proc. šalies gyventojų.

„Be to, iš tiesų nežinome, kiek vakcinų prireiks kolektyviniam imunitetui. Būtent todėl labai svarbu kol kas neatšaukti jokių ribojimų, kurie neleidžia virusui plisti labai greitai“, – teigė J.Barbosa.

Kodėl Izraelis irgi nesigūžia?

Visa bėda tai, kad Čilės vyriausybė džiaugsmą dėl vakcinavimo tempų paskubėjo paversti skubotais koronavirusinių suvaržymų laisvinimais. Be to, sužaidė psichologija.

Epidemiologė Ximena Aguilera, patarianti Čilės sveikatos apsaugos ministrui, tvirtina, kad yra trys priežastys, kodėl vasarį šalyje būdavo fiksuojama mažiau nei 3,5 tūkst. atvejų, o dabar – 7 tūkst.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Vėl ištuštėjęs Santjago metro
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Vėl ištuštėjęs Santjago metro

Pirmoji – agresyvesnių viruso atmainų, ypač braziliškosios, įsigalėjimas. Antra, esą kovo mėnesį iš vasaros atostogų grįžę čiliečiai gerokai mobilesni. Trečia, žmonės nebe taip skrupulingai laikosi gairių dėl socialinės distancijos.

„Tai susiję su tuo, kad žmonės bent jau manė, jog gali jaustis saugiau dėl skiepų. Bet taip pat kaltas ir nuovargis – gyventojus iškankino karantinas“, – tvirtino X.Aguilera.

Be to, „Sinovac“ vakcina visiškai veiksminga tik suleidus abi jos dozes – priešingai nei „Pfizer/BioNTech“ preparatas, kurio efektyvumas ryškus jau po pirmojo skiepo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Pfizer“ vakcina
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Pfizer“ vakcina

Ir nors beveik 40 proc. čiliečių jau gavo vieną dozę, abu skiepai teko, kaip minėta, daugiau nei dvigubai mažesnei gyventojų daliai. Nesenas tyrimas parodė, kad dvi savaitės po abiejų dozių gavimo vakcinos efektyvumas pasiekia 56 proc., bet viena dozė garantuoja vos 3 proc. veiksmingumą.

„Sinovac“ vakcina visiškai veiksminga tik suleidus abi jos dozes – priešingai nei „Pfizer/BioNTech“ preparatas, kurio efektyvumas ryškus jau po pirmojo skiepo.

Būtent dėl to situacija Izraelyje, kur žmonės skiepijami dar sparčiau, geresnė – dėl kokybiškesnės vakcinos. Kita vertus, svarbu ir tai, kad Izraelis, net sparčiai išplėtęs skiepijimą, neskubėjo nutraukti karantino.

Ligoninėse – jaunesni žmonės

„Vyriausybė pernelyg optimistiškai tikėjo, kad vien sėkminga vakcinavimo programa leis išvengti naujos infekcijų bangos“, – mano ekonomistas Eduardo Engelis.

Ekspertas įsitikinęs, kad valdžia vasario pradžioje piliečiams leido suprasti, jog apsisaugoti nuo koronaviruso padės ir viena vakcinos dozė.

„Dėl to žmonės pernelyg atsipalaidavo – o ir vyriausybė nereikalavo labai griežtai laikytis taisyklių. Kitas faktorius – tai, kad vyriausybė buvo atidariusi sienas ir leido į Čilę atvykti naujiems koronaviruso variantams, nors jau nuo gruodžio žinojo, kaip smarkiai rizikuojama“, – tvirtino E.Engelis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Moteris skiepijama Čilėje
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Moteris skiepijama Čilėje

Vis dėlto M.O'Ryanas taip pat pastebėjo, kad užsikrėtimų skaičius auga gerokai greičiau nei mirčių. Jis tvirtina, kad išvengti sunkiausių atvejų padeda faktas, jog pažeidžiamiausi gyventojai jau paskiepyti.

Ligoninių intensyvios priežiūros skyriuose guli jaunesni 40-50 metų žmonės, kurie nuo COVID-19 miršta ženkliai rečiau nei vyriausi senjorai.

„Atvejų pradės mažėti tik tada, kai vakcinos pasieks mobiliausių gyventojų grupę – 20-55 metų žmones, kurie dažniausiai ir skleidžia virusą“, – pridūrė M.O'Ryanas.

O Čilės universiteto Imunologijos departamento direktorė Mercedes Lopez Nitsche pabrėžė, kad stebuklinga lazdele kovojant su pandemija pamoti neužtenka: „Iš esmės klaidinga manyti, kad galima remtis vieninteliu sprendimu. Vien vakcinų negana.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai: 5

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Talentingi vaikai

Video

01:53
27:22
19:22

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min