Lygiai tą valandą, kai rugpjūčio 5 dieną, įvykus griūčiai Čilės šiaurėje esančioje San Chosė kasykloje, kalnakasiai įstrigo po žeme, ceremonijos dalyviai įsmeigė į žemę 33 Čilės nacionalines vėliavas. Į spąstus patekusių žmonių vardai buvo perskaityti iš tribūnos.
Mitingą lydėjo dūdelių garsai, švilpimas ir šūksniai „Vivat“.
Darbininkai, gręžiantys pirmąjį tunelį, kol kas pajudėjo į priekį tik 50 metrų iš 700, skiriančių nukentėjusiuosius nuo žemės paviršiaus.
Artimiausiomis dienomis gelbėtojai tikisi pradėti gręžti antrąjį avarinį tunelį, kuris, kaip jie tikisi, padidins galimybes pasiekti kuo greičiau kalnakasius.
Darbininkai, gręžiantys pirmąjį tunelį, kol kas pajudėjo į priekį tik 50 metrų iš 700, skiriančių nukentėjusiuosius nuo žemės paviršiaus.
Specialistų prognozėmis, gelbėjimo darbai gali trukti nuo dviejų iki šešių mėnesių.
Šeštadienį kalnakasių šeimos pirmą kartą galėjo pabendrauti su savo artimaisiais per vaizdo ryšį optinio pluošto kabeliu.
Kiekvienas kalnakasys bendravo su šeima lygiai vieną minutę. Tiesa, garsas veikė tik į vieną pusę: juos buvo galima girdėti, o jie negirdėjo.
Tačiau, pasak giminaičių, šis vaizdo ryšys buvo itin svarbus visiems, bet itin tiems, kurie yra po žeme, jų dvasiai sustiprinti.
Pirmąjį kontaktą su kalnakasiais pavyko užmegzti rugpjūčio 22 dieną, praėjus 17 dienų po avarijos. Iki to laiko daugelis jau nesitikėjo, kad po žeme yra kas nors gyvas.
Tačiau kalnakasiams pavyko išsilaikyti štai jau visą mėnesį racionaliai naudojant maisto ir vandens atsargas.
Čilėje jie tapo nacionaliniais didvyriais.
