Sutinkama, kad tai iš pirmojo žvilgsnio yra gera žinia, bet reikia pripažinti, kad paliaubos yra pati problematiškiausia idėja, metanti šešėlį ant Rusijos nuo pat jos karo Ukrainoje pradžios 2014 m. Be to, nuo to, kaip jų bus laikomasi priklausys Ukrainos parama, suverenitetas ir išlikimas.
Pasak CNN, po drakoniškų aukų abiejose pusėse tiek Rusijai, tiek Ukrainai bus „sunku atsisakyti“ paliaubų koncepcijos.
Neabejotina, kad Maskvai bus daromas spaudimas pademonstruoti, jog ji nestoja skersai kelio D.Trumpui, norinčiam taikos bet kokia kaina.
„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, norėdamas išlaikyti iliuziją, kad yra D.Trumpo partneris, greičiausiai sutiks su tam tikra taikos forma. Tai gali būti ne skubios paliaubos, ir jis, kaip Rusija yra daręs anksčiau, gali nuspręsti atidėti jų pradžią, kad pirmiausia pasiektų karinių tikslų, ypač Kursko regione, kur Ukraina yra arti to, kad būtų išstumta iš nuo rugpjūčio mėnesio jai priklausančio Rusijos lopinėlio“, – rašoma straipsnyje.
Pirmasis žurnalisto Nicko Patono Walsho iškeltas argumentas, kodėl paliaubos gali neapvykti, yra tas, kad Kremliumi „negalima pasitikėti“, jog jis vykdys prasmingą diplomatiją, nes istorija rodo, kad jis retai jos griebiasi.
Antra, Kyjivas vis dar laikosi tikslo susigrąžinti okupuotas teritorijas ir atsisako įšaldyti fronto liniją, nes tai reikštų negrįžtamą penktadalio teritorijos praradimą.
Be to, paliaubos nereiškia, kad Ukraina persiginkluos tokiu pat greičiu kaip Rusija ir gali atsidurti „nepalankioje padėtyje“, kai šalis agresorė vėl ją užpuls.
Deja, po truputį tampa aišku, kad ukrainiečių kontrpuolimas siekiant susigrąžinti teritoriją yra „neįgyvendinama svajonė“, o pagrindinę užduotį – atremti Rusijos puolimą – apsunkina šaudmenų ir žmonių trūkumas.
Pasak autoriaus, dėl žiauraus šio karo pobūdžio bet kokios paliaubos greičiausiai peraugtų į įnirtingą kovą dėl to, kas kaltas dėl jų žlugimo.
Ukrainos pareigūnas, kalbėjęs su leidinio „The Telegraph“ žurnalistais, pažymėjo, kad pasiūlytos paliaubos buvo „iš dalies“ skirtos tam, kad pirštu durtų į galimą V.Putino blefą dėl noro tęsti taikos derybas.
„Pažiūrėsime, kas bus, bet duodu mažiau nei 50 proc. tikimybę, kad jie [Rusija] sutiks“, – įvertino šaltinis.
Antradienį Vakarų žvalgybos šaltiniai taip pat perspėjo, kad V.Putinas nėra linkęs atsisakyti savo maksimalistinių tikslų Rusijos kare su Ukraina.
Anot CNN, pagrindinis Kremliaus vadovo tikslas dabar yra toliau palaikyti D.Trumpo įtarimus, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neva yra „ kliūtis“ jo taikai, nes V.Putinas negali atsisakyti paliaubų neprarasdamas įsivaizduojamo moralinio pranašumo.
Autoriaus vertinimu, tai, kas įvyks toliau – arba per bet kokį kovų sąstingį – nulems karo baigtį.
„Pirma, tai visiškos paliaubos visose fronto linijose visam mėnesiui. Tai savaime yra labai didelis prašymas“, – rašoma straipsnyje.
Pažymima, kad po to, kai abi pusės jau kelerius metus kasdien šimtų kilometrų ilgio fronto linijoje viena kitą puola šarvuota technika, artilerija ir bepiločiais orlaiviais, pasiekti pertrauką nėra lengva užduotis.
„Tikimasi, kad mėnesiui staiga visa tai galėtų liautis. Kad nebūtų jokių klaidų. Kad niekas nepradės šaudyti apimtas panikos ar norėdamas suvesti sąskaitas. Kad netyčia nesprogtų viryklės dujų balionėlis ir neįsipliekstų susišaudymas, visiems laikams sugriovęs taiką“, – įvairius scenarijus apmąsto autorius.
Dėl šios priežasties kai kurie Europos pareigūnai ir Ukraina iš pradžių pasiūlė iš dalies nutraukti ugnį ore, jūroje ir atakas prieš energetikos infrastruktūrą. Jų argumentas buvo tas, kad tai būtų lengviau stebėti ir priskirti pažeidimus kuriai nors pusei. Tačiau Džidoje šis argumentas buvo atmestas.
Taip pat pažymima, kad visiškos paliaubos beveik neįmanomos be klaidų ar susirėmimų. Reikėtų nepamiršti, kad Kremlius praeityje pasitelkė dezinformaciją kaip mūšio lauko taktiką bei melagingas operacijas, kai inscenizuojami incidentai, siekiant sukelti atsakomuosius veiksmus.
„Vadinasi, bet kokios pauzės metu greičiausiai bus momentų, kai susirėmimų, ypač smogiamųjų ginklų ar dronų smūgių, nebus galima priskirti nė vienai pusei, o informacinę erdvę užpildys dirbtinio intelekto sukurtos klastotės arba visiškai išgalvoti incidentai“, – mano straipsnio autorius.
CNN pabrėžė, kad Rusijos vykdytos dezinformacijos kampanijos įrodymai veikiau turėtų kelti pesimizmą, nes tokie išpuoliai buvo vykdomi „beveik visada“.
„2014 m. Rusija įsiveržė į Krymą, bet apsimetė, kad to nebuvo. 2015 m. Rusija sutiko nutraukti ugnį ir pirmosiomis dienomis užėmė Ukrainos Debalcevės miestą. Rusija sakė, kad 2022 m. nepradės plataus masto invazijos į Ukrainą, tačiau tai padarė. Iš pradžių Rusija sakė, kad nenaudos kalinių fronto linijose, bet dabar kai kurie jos kalėjimai beveik tušti“, – rašoma straipsnyje.
N.Patonas Walshas pažymėjo, kad pasaulis turi aiškiai suvokti Kremliaus tikslus, kurie nebus pasiekti įšaldžius fronto linijas, nes V.Putinui reikia didesnės pergalės, kad pateisintų jau patirtus nuostolius ir patenkintų perdėtą „grėsmės“, kurią neva jam kelia Vakarai, suvokimą.
Rizika yra akivaizdi, dėsto straipsnio autorius. Jei paliaubos nutrūks, galbūt dėl Rusijos veiksmų, D.Trumpas klaidingai manys, kad dėl to kalta Ukraina. Tuomet pagalba Kyjivui vėl bus įšaldyta, tačiau šį kartą kur kas griežčiau, nes jis bus laikomas agresoriumi.
Tuo tarpu Maskvai tai suteiks pagrindo teigti, kad ji yra auka, ir pradėti naują intensyvų puolimą prieš Ukrainą, kurioje dėl trumpo atokvėpio sulėtėjo Vakarų pagalbos teikimas ir sumažėjo karinė parengtis.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad „kamuolys dabar yra Rusijos aikštelės pusėje“.
„Tai tiesa. Tačiau tai taip pat reiškia, kad Maskva gali daryti tai, ką moka geriausiai, paslėpti jį, sukelti kivirčą dėl žaidimo taisyklių ir prieš tris kėlinius pralaimėtų taškų, o po to pareikšti, kad iš tikrųjų kamuolį iš jos pavogė kita komanda“, – daro išvadą CNN.
-
K. Starmeris giria „nepaprastą proveržį“ JAV ir Ukrainos derybose
-
Karas Ukrainoje. „The Washington Post“: taika neįmanoma iki 2026 m. – Europos žvalgyba gavo svarbų Rusijos dokumentą
-
Italijos premjerė skelbia remianti JAV pastangas derybose dėl Ukrainos
-
S.Skvernelis: JAV ir Ukrainos derybos Saudo Arabijoje įneša optimizmo
-
„Politico“: kur iš derybų dingo D.Trumpo specialusis pasiuntinys K.Kellogas?
-
Po JAV ir Ukrainos derybų Kinija tikisi „tvarios ir ilgalaikės taikos“
-
Ar D.Trumpas toliau reikalauja V.Zelenskio pasitraukimo: kas apie tai šnekėta derybose
Pabaigoje straipsnio autorius teigė, kad dėl D.Trumpo „destruktyvių ir kartais grubių“ metodų Baltieji rūmai „netrukus gaus tikros Kremliaus diplomatijos meistriškumo pamoką“.
