Sekite 15min Google
Persvara buvo nedidelė – kairiųjų blokas užsitikrino vos trijų vietų pranašumą: 176 mandatai prieš 173. Labiausiai pastebimas pozicijų sustiprėjimas užfiksuotas kairiajame sparne: Žaliųjų partija ir Kairiųjų partija kartu iškovojo 10 papildomų vietų, o socialdemokratai prarado aštuonias vietas.
Dešiniajame sparne kraštutiniai dešinieji „Švedijos demokratai“, rėmę ankstesnį ministrų kabinetą, po sėkmingų 2022-ųjų rinkimų neteko 11 vietų, o visos kitos dešiniosios valdančiosios koalicijos partijos gavo po kelias papildomas vietas. Vis dėlto vadinamoji „Tido“ koalicija prarado bendrą daugumą parlamente. Netrukus po to Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas atsistatydino.
Nepaisant užsitikrinto pranašumo, kairiųjų blokui suformuoti vyriausybę gali būti sunku. Koalicija turi tik trapią daugumą, o politiniai Kairiosios partijos ir Centro partijos nesutarimai tebėra gilūs. Kairiųjų partija pareiškė norinti dirbti vyriausybėje, o Centro partija ne kartą pabrėžė nepalaikysianti ministrų kabineto, kuriame dirbtų Kairiųjų partija.
Švedijos ekonomika jau kelerius metus patiria sunkumų: nedarbas išaugo nuo maždaug 7 proc. 2022 metų viduryje iki apytiksliai 9,1 proc. 2025 metų pradžioje, o tai yra aukščiausias rodiklis nuo 2010-ųjų pradžios.
Prisideda ir augančios palūkanų normos, stipriai veikiančios ekonomiką, itin priklausomą nuo kintamųjų palūkanų kalbant apie paskolas verslui ir gyventojams, įskaitant būsto paskolas.
Ir 2024-aisiais, ir 2025-aisiais Švedijoje bankrutavo daugiau nei po 10 tūkst. įmonių – maždaug 3 tūkst. daugiau per metus nei prieš pandemiją.
Didesnis bankrotų skaičius ir išaugęs nedarbas lėmė lėtesnį vartotojų pasitikėjimo atsigavimą, nors ekonominės sąlygos nuo 2024 metų vidurio pamažu gerėjo, ypač mažėjant palūkanų normoms.
Pokyčiai valdžioje ir migracija
Pastaraisiais mėnesiais apklausos rodė valdžios pasikeitimo tikimybę, nors atotrūkis tarp konservatorių ir socialdemokratų prieš pat rinkimus sumažėjo.
Kairioji opozicija kurį laiką pirmavo daugumoje apklausų, vis didesnę reikšmę įgyjant tradicinėms politinėms temoms. Rinkimų kampanijos metu rinkėjams svarbiausi klausimai buvo sveikatos apsaugos, švietimo ir ekonomikos būklė.
Imigracija ir nusikalstamumas išliko svarbūs, tačiau tapo mažiau aktualūs nei anksčiau: teisinės valstybės ir tvarkos klausimą svarbiausiu laikančių rinkėjų dalis sumenko trimis procentiniais punktais, o imigraciją – vienu procentiniu punktu.
Tolesnis imigracijos politikos griežtinimas tarp rinkėjų taip pat vertintas gerokai nevienareikšmiškiau nei per ankstesnius rinkimus.
Imigracija buvo esminis „Švedijos demokratų“ sėkmės veiksnys 2022-aisiais, todėl valdančioji koalicija reikšmingai sugriežtino Švedijos imigracijos taisykles.
Ši politika sulaukė tam tikro populiarumo, todėl panašias pozicijas perėmė ir kelios kitos partijos. Vyriausybė sumažino pabėgėlių kvotą, sugriežtino šeimos susijungimo taisykles, nuolatinius leidimus gyventi pakeitė laikinaisiais ir padidino reikalavimus pilietybei gauti, įskaitant gyvenimo šalyje cenzo pailginimą nuo penkerių iki aštuonerių metų.
Nors griežtesnė imigracijos politika apskritai vertinama palankiai, dalis priemonių sukėlė didelį pasipriešinimą, ypač siūlymai, pagal kuriuos galėtų būti deportuojami Švedijoje užaugę jaunuoliai, kas sukėlė karštas visuomenės diskusijas.
Nusimato ilgos derybos
„Coface“ analitikų vertinimu, nemažą riziką kelia tai, kad naujos koalicijos derybos gali būti ilgos ir nestabilios. Pastarosios kairiųjų vyriausybės formavimo procesas 2018-aisiais dėl didelių politinių partijų nesutarimų truko 136 dienas.
Tikėtina, kad derybos vėl užsitęs, o jų rezultatą varžys Kairiųjų partijos ir Centro partijos prieštaravimai. Galimi keli variantai: socialdemokratų vadovaujama vyriausybė, remiama trijų koalicijos partijų, socialdemokratų ir Kairiųjų partijos vyriausybė arba Nuosaikiųjų partijos vyriausybė, remiama „Tido“ partijų bei Centro partijos.
Visi šie variantai politiniu požiūriu atrodo sudėtingi. Neapibrėžtumą dar labiau didina kaltinimai rinkimų klastojimu, mesti vienam Kairiųjų partijos nariui. Neseni nesutarimai renkant parlamento pirmininką, kai Kairiųjų partija nepalaikė socialdemokratų kandidato, paskatino M.Andersson pareikšti, kad deryboms dėl vyriausybės formavimo vietoj jos turėtų vadovauti kita partija. Visgi jai suteikta antra galimybė.
Pagal Švedijos konstituciją parlamento pirmininkas turi keturis bandymus pateikti kandidatą į ministrus pirmininkus. Jei Riksdagas atmeta visus keturis, per tris mėnesius turi būti skelbiami pirmalaikiai rinkimai.
Kaip dar vieną rizikos veiksnį ekspertai įvardija tai, kad imigracijos politika veikia darbo jėgos pasiūlą.
Vienas iš Švedijos ekonomikos augimo variklių ir pagrindinių vidutinės trukmės perspektyvos stiprybių yra palanki demografinė raida, kurią skatina imigracija. Dėl jos auga darbuotojų skaičius ir skatinama vidaus paklausa.
Naujausios imigracijos reformos buvo sąmoningai nukreiptos šiam augimui sulėtinti. Tai, kartu su ekonomikos lėtėjimu, lėmė lėtesnį darbo jėgos ir bendrą ekonomikos augimą. 2008–2023 metais darbo jėgos prieaugis sudarė vidutiniškai apie 1 proc. per metus, o 2023–2028 metais prognozuojamas vidutinis augimo tempas siekia vos maždaug 0,5 proc.
Kol kas tai nesukėlė didelio darbo jėgos trūkumo ar spartaus darbo užmokesčio šuolio, nes prastos ekonominės sąlygos nuo 2022 metų vidurio iki 2024 metų sumažino darbo jėgos paklausą. Vis dėlto Švedijos ekonomikai atsigaunant, darbuotojų paklausa vėl turėtų didėti ir augti sparčiau už pasiūlą, o tai gali lemti darbuotojų stygių bei spaudimą didinti atlyginimus, ypač brangstant energijai ir kitoms prekėms.
Politinis neapibrėžtumas gali paveikti ekonominius sprendimus
Pasak „Coface“ analitikų, numatoma, kad naujoji vyriausybė išlaikys skatinamąjį kursą vykdydama įsipareigojimus didinti išlaidas viešosioms paslaugoms, įskaitant švietimą, sveikatos apsaugą ir senyvo amžiaus žmonių priežiūrą, taip pat didinti ligos išmokas, pensijas ir gerinti odontologijos paslaugų prieinamumą.
Kartu Švedija ketina toliau vykdyti ambicingus gynybos išlaidų planus. Atsižvelgiant į ribotas galimybes smarkiai didinti mokesčius, ypač todėl, kad Centro partija priešinasi daugeliui kairiųjų siūlymų, biudžeto deficitas 2026 metais greičiausiai išliks padidėjęs (apie 2,5 proc. BVP), o kitąmet mažės tik nežymiai.
Galutinis rezultatas priklausys nuo per koalicijos derybas pasiektų kompromisų. Todėl prognozuojama, kad bendroji valstybės skola toliau didės ir 2027 metais pasieks maždaug 38,5 proc. BVP.
Galiausiai, politinis neapibrėžtumas gali paveikti ekonominius sprendimus. Užsitęsusios koalicijos derybos arba nežinomybė dėl būsimos fiskalinės politikos gali paveikti verslo lūkesčius ir investicinius sprendimus.
Šis neapibrėžtumas verslui gali būti dar ryškesnis dėl to, kad socialdemokratai, Kairiųjų partija ir Žaliųjų partija įvairiais laikotarpiais siūlė laikinus ar nuolatinius bankų mokesčius, taip pat didesnius mokesčius dideles pajamas gaunantiems asmenims bei kapitalo pajamoms.
Centro partija tokiems siūlymams iš esmės nepritaria. Pirmąjį 2026 metų pusmetį verslo nuotaikos pamažu gerėjo, o investicijos augo, daugiausia paslaugų sektoriuje, nepaisant besitęsiančio globalaus neapibrėžtumo, Švedijai vaduojantis iš nuosmukio.
Po kelerius metus fiksuoto įmonių bankrotų augimo nuo 2026 metų pradžios bankrotų kreivė ėmė leistis žemyn. Tam įtakos turėjo didesnė paklausa, mažesni kaštai ir gerėjančios kreditavimo sąlygos.
