Sankcijos buvo įvestos kitą dieną po Venesuelos prezidento rinkimų, kuriuos JAV pavadino apgaule. Venesuelos opozicija rinkimus boikotavo, per juos buvo užfiksuota daug pažeidimų.
Venesuelos prezidentui Nicolas Maduro paskelbus pergalę rinkimuose, D.Trumpas pasirašė įsakymą dar labiau padidinti finansinį spaudimą jo režimui.
Baltieji rūmai nurodė, kad šiuo prezidento įsakymu komplikuojamos Venesuelos pastangos parduoti debitorinius įsiskolinimus.
JAV administracijos aukšto rango pareigūnai sakė, kad naudojantis šiais instrumentais buvo renkamos labai reikalingos pajamos pinigų stokojančiam režimui, bet atsisakė pateikti daugiau detalių.
Finansinį atsaką Venesuelos rinkimams lydi diplomatinės pastangos dar labiau izoliuoti Karakasą.
JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as pavadino rinkimus „apgaule“ ir sakė, kad jie „nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi“.
Savo pareiškime jis pridūrė: „Neteisėti šio netikro proceso rezultatai yra dar vienas smūgis garbingai demokratinei Venesuelos tradicijai. Jungtinės Valstijos ramiai nesėdės Venesuelai griūvant ir tęsiantis jos drąsių žmonių vargui.“
Rinkimų pareigūnai paskelbė, kad N.Maduro gavo 68 proc. balsų, atiduotų sekmadienį įvykusiuose prezidento rinkimuose. Antroje vietoje likęs buvęs armijos karininkas Henri Falconas surinko 21 proc. balsų, tačiau atsisako pripažinti rinkimų rezultatus.
Rinkimus temdė ir tai, kad juose nedalyvavo 52 proc. rinkėjų – daugiausiai per visą istoriją. Boikotuoti balsavimą ragino opozicijos koalicija „Demokratinės vienybės apskritasis stalas“ (MUD), kuri rinkimus vadino farsu.
Dar prieš rinkimus Kanada, Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir keliolika Lotynų Amerikos valstybių paskelbė nepripažinsiančios jų rezultatų.
