Visgi nėra žinoma, kada šie pasiūlymai įsigalios, o Kanada leido suprasti nerimaujanti, kad gali pritrūkti vaistų savo pačios rinkoje.
Skirtingai nuo daugumos kitų išsivysčiusių šalių, JAV leidžia gamintojams patiems nustatyti kainas, užuot derantis su nacionalinių sveikatos draudimo sistemų operatorėmis.
Tokia politika lemia vis didėjančias kainas, o amerikiečiai per metus vidutiniškai išleidžia 1200 JAV dolerių receptiniams vaistams, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – daugiau nei bet kurioje kitoje pasaulio valstybėje.
Pavyzdžiui, diabetui gydyti naudojamo insulino kaina per pastarąjį dešimtmetį išaugo daugiau nei tris kartus, priversdama daugelį neapdraustų pacientų mažinti dozes, nelegaliai gabentis vaistus iš Kanados ar Meksikos arba atsisakyti vaistų tokių būtinų išlaidų kaip būsto nuomos mokestis naudai.
Šis klausimas yra aktualus 2020 metų prezidento rinkimų kampanijoje, o visi pagrindiniai demokratų kandidatai įsipareigojo atšaukti įstatymą, draudžiantį vyriausybei derėtis su vaistų gamintojais.
Tuo tarpu Kanados laikinoji ambasadorė Jungtinėse Valstijose Kristin Hillman praėjusį mėnesį žurnalistams pareiškė, kad „Kanada negali padidinti savo vidaus vaistų pasiūlos, kad patenkintų JAV paklausą“.
Ji taip pat nurodė neseniai atlikto tyrimo duomenis, rodančius, kad jei 40 proc. vaistų pagal JAV receptus būtų įsigyti iš Kanados, šios šalies vaistų atsargos išsektų per 118 dienų.
