Pasak straipsnio, Ukrainos numanomų naudingųjų iškasenų atsargų vertinimai yra pagrįsti pasenusiais sovietinių laikų tyrimais, kuriuose neatsižvelgta į plėtros perspektyvas ir sąnaudas.
Ukrainos gamtos išteklių ir aplinkos ministerijos duomenimis, šalies uolienose glūdi apie 5 proc. pasaulio svarbiausių žaliavų, įskaitant grafitą, litį, titaną, berilį ir uraną.
Šie ištekliai būtini baterijoms, radarų sistemoms ir šarvuočiams gaminti – svarbiausi gynybos ir technologijų pramonei – ir padėtų sumažinti Amerikos priklausomybę nuo Kinijos naudingųjų iškasenų.
„Ant popieriaus“ JAV iš šio sandorio gautų didžiulę naudą, tačiau praktiškai tikrieji Ukrainos naudingųjų iškasenų turtai lieka paslaptimi.
„Nors šalis praneša apie daugiau kaip 20 tūkst. išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkinių ir vietovių, tik apie 8 tūkst. iš jų buvo įvertinti kaip perspektyvūs“, – nurodė „Politico“.
Mažiau nei pusė iš jų buvo naudojami iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Anot žurnalistės, apskaičiuota šių telkinių vertė daugiausia grindžiama sovietmečio tyrimais, atliktais 1960-1980 metais. Duomenys dažnai yra neišsamūs, išsibarstę po visą šalį ir vis dar skaitmeninami. Be to, Ukrainoje įvedus karo padėtį, didelė dalis šios informacijos buvo įslaptinta.
Net, jei tolesni tyrimai patvirtins vertingų naudingųjų iškasenų telkinius, jų gavyba pareikalaus daugybės pinigų ir laiko.
„Nors retieji elementai iš tikrųjų nėra tokie reti, juos išgauti ir perdirbti yra labai brangu, nes jie sumaišyti su kitomis mineralinėmis medžiagomis, kurių koncentracija skiriasi“, – aiškinama straipsnyje.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro duomenimis, Kinija perdirba beveik 90 proc. pasaulio retųjų naudingųjų iškasenų ir šiame tiekimo grandinės etape turi „beveik monopolinę padėtį“.
Dauguma retųjų iškasenų eksplotuotojų, įskaitant Jungtines Valstijas, pasikliauja Pekinu, nes jiems trūksta praktinių žinių ar infrastruktūros, kad galėtų perdirbti gamtinius išteklius.
„Politico“ mano, kad tokios infrastruktūros sukūrimas Ukrainoje, net ir su JAV investicijomis, užtruktų ne vienus metus. Be to, ji gali būti ne tokia efektyvi, kaip Kinijoje veikianti perdirbimo grandinė.
Šioje vietoje, pažymėjo straipsnio autorė, būtina atsižvelgti į milijardus dolerių, kuriuos reikės išleisti teritorijų išvalymui nuo minų ir sprogmenų, o tai gali užtrukti daugiau nei 10 metų, taip pat būtinos infrastruktūros atkūrimui.
Dėl techninių problemų ir susijusių išlaidų retųjų naudingųjų iškasenų gavyba Ukrainoje gali pasirodyti nepelninga, įvertino tyrimų bendrovė „S&P Global“.
Tarp D.Trumpo ir naudingųjų iškasenų turtų stovi dar viena kliūtis – keli perspektyvūs telkiniai yra Rusijos okupuotose teritorijose, pastebėjo „Politico“.
D.Trumpas galėtų padidinti paramą Ukrainai ir padėti jai susigrąžinti teritoriją – arba priimti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą dėl Rusijos naudingųjų iškasenų, įskaitant ir tas, kurios išgaunamos okupuotose žemėse.
„Tai gali būti šimtmečio sandoris JAV prezidentui arba jis gali likti su krūva nepelningų kasyklų, į kurias nenori investuoti nė viena Amerikos bendrovė“, – reziumavo „Politico“.
Vasario 22 d. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas sakė, kad pagal susitarimą dėl naudingųjų iškasenų Vašingtonas investuos į Ukrainą neperimdamas jos turto, o Kyjivui nebus užkrauta nauja skolos našta.
S.Bessentas taip pat sakė, kad iškilo daug „iškraipymų ir netikslumų“, susijusių su ekonomine partneryste, kurią prezidentas D.Trumpas pasiūlė V.Zelenskiui.
Po ilgų diskusijų ir derinimo dėl susitarimo sąlygų trečiadienį V.Zelenskis patvirtino, kad penktadienį lankysis Vašingtone, ir pranešė apie pasirengimą deryboms, po kurių bus pasirašytas bendrasis susitarimas dėl retųjų metalų.
Tačiau šaltinis Ukrainos vyriausybėje „Bloomberg“ naujienų tarnybai atskleidė, kad abu prezidentai planuoja pasirašyti susitarimą dėl gairių, po kurio turės būti pasirašyti kiti, kur kas detalesni susitarimai. Jo teigimu, jeigu į antrąjį dokumentą nebus įtrauktos aiškios saugumo garantijos Ukrainai, V.Zelenskis jo nepasirašys.



