Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 8d. 13:19

D.Trumpas turi priimti svarbų sprendimą dėl Irano: ar JAV prezidentas pasirinks karą?

Donaldas Trumpas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Donaldas Trumpas

Iranas skelbia atsakęs į JAV sprendimą eliminuoti svarbų šios šalies generolą Qasemą Soleimani – į dvi karines bazes Irake paleista balistinių raketų salvė. Grėsmė, kad gali kilti karas, iškart padidėjo. Bet konflikto galima išvengti – kaip rašo CNN, labai svarbu sulaukti, kaip dabar reaguos JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Iš esmės būtų galima sakyti, kad Iranas raketų apšaudymais parodė reikšmingai nevertinantis D.Trumpo perspėjimų, esą Teheranas turėtų susilaikyti nuo keršto už Q.Soleimani nužudymą.

Raketų ataka taip pat sutriuškino D.Trumpo ir jo sąjungininkų argumentus, kad Q.Soleimani eliminavimas grąžino iniciatyvą JAV, jei kalbėtume apie atgrasymo politiką.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Į vieną bazių paleista raketa
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Į vieną bazių paleista raketa

Juk nors D.Trumpas žadėjo sustabdyti karo galimybę, panašu, kad bepilotės skraidyklės smūgis Irano generolui gali kaip tik tapti konflikto pradžia.

Ir vis dėlto, nors smūgiai raketomis tapo retos tiesioginės JAV ir Irano karinės akistatos išraiška, apšaudymai buvo labiau simboliniai – rodos, specialiai smogta naktį, o amerikiečiai greičiausiai buvo įspėti iš anksto.

Kitaip tariant, pagal dabartinę situaciją tarsi ir būtų galima teigti, kad abi pusės šioje krizėje pasidalino po pergalę ir galėtų atsitraukti – erdvės padėties deeskalacijai yra.

Bet viskas priklausys nuo D.Trumpo. Jis nenori atrodyti silpnas, bet nenori ir naujo karo Vidurinių Rytų regione – kaip jis reaguos? Jo žinutė „Twitter“ gana nuosaiki, tačiau būtina sulaukti oficialių pareiškimų, kurių tikimasi trečiadienio rytą Vašingtono laiku.

Aplink D.Trumpą neliko nuosaikių jėgų

Jei nė viena pusė nesumirksės, Amerika gali atsidurti ant „karšto“ tiesioginio karo su senu priešininku Iranu slenksčio. Abi šalys seniai kovoja per tarpininkus, žaižaruoja retoriniai mūšiai.

Tačiau JAV ir Iranas dar gali nutarti, kad garbę išsaugojo, ir atsitraukti, taip bent kažkiek sukontroliuodami situaciją.

Kažkiek, nes įtampa išliktų. Iranas toliau stengtųsi išstumti JAV iš Vidurinių Rytų – tik jau ne tiesiogiai, o, vėlgi, per surogatus, o amerikiečiai tik padvigubintų politinį, ekonominį ir diplomatinį spaudimą Teheranui.

Vis dėlto tikro karo, ko gero, būtų galima išvengti – galiausiai abi pusės pabrėžtinai tikina, kad didelio konflikto nenori.

Konfliktas tiktų Trumpui ir jo ištuštėjusiai nacionalinio saugumo komandai, kurioje neliko nuosaikių jėgų, galinčių pristabdyti prezidentą.

„Jei karas kiltų, jį būtų sukėlęs pats ir jo lyderystės stilius, susijęs su „Amerika pirmiausia“ tipo panieka tradicinei diplomatijai. <...>

Konfliktas tiktų Trumpui ir jo ištuštėjusiai nacionalinio saugumo komandai, kurioje neliko nuosaikių jėgų, galinčių pristabdyti prezidentą“, – rašo CNN analitikas Stephenas Collinsonas.

Kietoji linija, kurios Irano atžvilgiu laikosi D.Trumpas ir respublikonai, greičiausiai atsimuša į sieną – „maksimalus spaudimas“ Teherano nepalaužia.

„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas
„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas

Kita vertus, karas su Iranu, kuris vyktų apkaltos D.Trumpui fone, prezidentui tikriausiai tik padėtų laimėti rinkimus šių metų rudenį ir tęsti darbus Baltuosiuose rūmuose – nors Viduriniai Rytai turbūt degtų net labiau nei Irakas, kai JAV įsiveržė į šią šalį 2003 metais.

Nemėgsta užjūrio karinių operacijų

Anot S.Collinsono, D.Trumpas turi du pasirinkimus. Pirma, jis gali nutarti toliau eskaluoti situaciją, o šiuo atveju tai reikštų neproporcingą karinės galios panaudojimą.

Pagal tokį scenarijų galima numanyti, kad JAV rinktųsi taikinius Irane, o ši šalis tada tiesiog negalėtų neatsakyti dar vienu kontrsmūgiu.

Tiesa, daug kas priklausys, kaip JAV įvertins Irano raketų smūgius į Ain al Asado ir Erbilio karines bazes.

„Scanpix“/AP nuotr./Al Asado bazė Irake 2019 m. gruodį
„Scanpix“/AP nuotr./Al Asado bazė Irake 2019 m. gruodį

D.Trumpas gali nuspręsti, kad Iranas tiesiog turėjo kažką padaryti siekdamas įtikti visuomenę, ir įvertinti, jog Teheranas pasistengė niekaip nepakenkti JAV kariams.

„Bet Trumpas niekada neatsuka kito skruosto. Jo mantra – jei tave puola, iškart atsakyk dar smarkiau – tokia filosofija, regis, buvo paremtas ir sprendimas nužudyti Irano generolą Soleimani, nustebinęs ir pačios prezidento administracijos narius.

Kita vertus, yra ir D.Trumpo instinktai. Jis jau kelias dešimtis metų kartoja, kad amerikiečių karių tiesiog neturėtų būti ten, kur jiems kyla pavojus; kad užjūrio karinės misijos tėra pinigų švaistymas – ypač Viduriniuose Rytuose.

„Nenorime ten būti amžinai, norime turėti galimybę išvykti. Jei atvirai, aš išvis nenorėjau ten būti“, – yra prisipažinęs D.Trumpas.

Gana svarbu tai, kad JAV ankstų trečiadienio rytą Irako laiku dar gyveno darbingu antradienio pavakarės ritmu ir tikrai galėjo nutarti iškart reaguoti į iraniečių apšaudymus.

D.Trumpas: „Nenorime ten būti amžinai, norime turėti galimybę išvykti. Jei atvirai, aš išvis nenorėjau ten būti“.

Tačiau vienas D.Trumpo administracijos pareigūnas pabrėžė: „Dabar – susilaikymo ir kantrybės laikas.“

JAV prezidentas nutarė į tautą iš Ovaliojo kabineto kreiptis ne tuoj pat, antradienio vakarą, o tik kitą dieną, o savo žinutėje „Twitter“ skelbė palengvėjimą, kad „viskas gerai“ – juk amerikiečių karių aukų išvengta.

„Įsivelti į karą ar jį pradėti labai lengva. Daug sunkiau išsipainioti iš konflikto“, – prezidentui, pasilikusiam sau naktį apmąstymams, patarė į pensiją jau išėjęs JAV generolas leitenantas Markas Hertlingas.

Komentarai: 56

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min