D.Trumpas žada dar griežčiau reikalauti, kad europiečiai deramai finansuotų gynybą, bet iki šiol tik klausę, kaip jis kartoja klaidingus skaičius, Europos šalių lyderiai ima atsikirtinėti.
JAV karių Vokietijoje po Šaltojo karo jau ir šiaip sumažėjo 10 kartų. Bet Amerikos žiniasklaida sudrebino Europą žinia, kad ir jų gali nelikti – esą Pentagono planuotojai peržiūri planus, o D.Trumpas klausinėja patarėjų, ar galima sumažinti išlaidas Europai ginti.
Pinigus skirsto Kongresas, tad neaišku, ar planas rimtas, ar tik spaudimo taktika. Bet D.Trumpas – ne pirmas europiečius spaudžiantis prezidentas, tik griežčiausias.
„Pasakysiu NATO: turite pradėti apmokėti savo sąskaitas, Jungtinės Valstijos viskuo rūpintis neketina. Mes mokame nuo 70 iki 90 proc. Europai apsaugoti“, – sakė JAV prezidentas.
Tai netiesa. Jungtinių Valstijų gynybos išlaidos išties sudaro beveik 70 proc. visų NATO narių gynybos išlaidų, bet didžioji dalis – pačioje Amerikoje ir kitur pasaulyje – nuo Afrikos iki Japonijos. Vien laivynų JAV turi 6.
Paties NATO išlaidų Jungtinės Valstijos sumoka 22 proc., taigi aljanso našta vienam amerikiečiui yra maždaug tokia kaip Lietuvos gyventojui ir dukart mažesnė, negu vokiečiui ar prancūzui.
D.Trumpas kartoja ir klaidingą įsitikinimą, kad dėl jo NATO narės pradėjo mokėti skolas aljansui – NATO tokių sąskaitų neturi.
„2 proc. ribą pasiekė Lenkija, Rumunija, Estija, Latvija, Lietuva, Graikija ir Jungtinė Karalystė – puiku. Jos moka, ir laiku. Sumokėjo, kiek dera. Bet yra nemokančių – su jomis bus susitvarkyta. Dėl šių įnašų NATO kur kas stipresnis, gauna milijardų milijardus dolerių. Daugiau pinigų negu bet kada“, – kalbėjo D.Trumpas.
Išlaidų mažėjimą NATO narės nutraukė po Krymo aneksijos, likus dar 2 metams iki D.Trumpo išrinkimo.
„Gynybos išlaidų realus augimas tęsiasi jau 4 metus iš eilės. Visi sąjungininkai liovėsi jas mažinti. Visi gynybos išlaidas didina. Daugiau jų skiria 2 proc. BVP, o dauguma jau turi planus tai padaryti iki 2024-ųjų“, – pasakojo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
D.Trumpas birželį išsiuntinėjo piktus laiškus keliolikai sąjungininkų, kurių išlaidos gynybai nesiekia 2 proc. Švelniausias, su kaltinimais Norvegijai, paviešintas. Bet iki šiol priekaištų tik klausę, Europos lyderiai nusprendė nebetylėti. O jei tai pakartos D.Trumpui į akis, gresia ginčas.
„Tokie laiškai man nedaro didelio įspūdžio“, – sakė Belgijos ministras pirmininkas Charles`as Michelis.
„Prisidedame intervencijomis, o NATO tai yra strategiškai svarbu. Tad atsižvelgti reikia į viską, į įvairias indėlio formas“, – kalbėjo Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte.
Vokietija ir Angela Merkel seniai tapo svarbiausiu D.Trumpo kritikos taikiniu – ironiška, nes kaip tik ji pripažįsta, kad išlaidos per mažos, ir ragina koalicijos partnerius kairiuosius jas kuo skubiau didinti.
„Mes – antrieji pagal indėlį kariais, dalyvaujame daugelyje misijų. Vokietija liks patikima NATO partnerė, bet negalima apsimesti, kad gynybos klausimas nėra skubus“, – sakė A.Merkel.
Amerikai nedaro įspūdžio A.Merkel pažadai tikslą pasiekti 2030 m.
„Kai kuriems sąjungininkams mūsų žinia nepatinka. Jie primena, kad namie susiduria su politiniu ir ekonominiu spaudimu gynybos išlaidas išlaikyti mažas. Bet mes – irgi! Pamėginkite mamoms ir tėčiams Teksase ar Kanzase pasakyti, kad jų sūnūs ir dukros turi ginti Europą, kuri pati savęs ginti nenori. Juk tai, kad Amerika parūpino saugumą už savo mokesčių mokėtojų pinigus, 70 metų leido europiečiams savo viešąsias išlaidas skirti ne gynybai, o tokiems dalykams kaip nemokamas švietimas ir sveikatos apsauga“, – teigė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Wessas Mitchellas.
A.Merkel net pripažįsta, kad D.Trumpas teisus, priekaištaudamas dėl per mažų išlaidų gynybai, nors rinkėjams nepatiks pritarimas nepopuliariam Amerikos vadovui.
„Daugelis sako: investuokite į pensijas, investuokite į gatves. Visa tai darome, bet privalome ir savo likimą imti į savo rankas. Tam reikalingos išlaidos, gynybai irgi“, – kalbėjo Vokietijos kanclerė.
Ekspertai siūlo nemanyti, kad Amerika teikia dovaną Europai, ją saugodama – taika pinigais neišmatuojama. Bet jei kas norėtų – dabar Amerika gynybai skiria 3,5 proc. BVP, o kai Europoje buvo kilęs Antrasis pasaulinis karas, turėjo skirti 40 proc.
