Vilniuje su žiniasklaida D.Tuskas nekalbėjo, nors tai darė ir ketvirtadienį Rygoje, ir penktadienio popietę Taline. Lietuvos prezidentės teigimu, kokia bus Europa norima apsispręsti iki kitų metų kovo, kai bus minimas bendrijos šešiasdešimtmetis.
„Po balsavimo Jungtinėje Karalystėje išaiškėjo [ko nori vietiniai gyventojai – LRT.lt], iškilo bendros problemos: Europos saugumas, terorizmo klausimai, Europos ekonominis augimas, nedarbo klausimai. Ir aišku migracija. Tai yra tie bendri klausimai, kuriuos reikės anksčiau ar vėliau spręsti“, – sakė Dalia Grybauskaitė.
Be visų jau kelerius metus neišsprendžiamų problemų, nežinomybė ir dėl britų. Europos Sąjunga laukia, kad Didžioji Britanija kuo greičiau paskelbtų pradedanti išstojimą. Tačiau britų premjerė žada tą padaryti tik kitąmet, o tuomet dar laukia sunkios dvejų metų derybos.
Lankydamasis Rygoje D.Tuskas žadėjo apsaugoti imigrantų teises Didžiojoje Britanijoje, čia jiems jau dabar kyla daug problemų dėl ksenofobinių išpuolių.
„Prasidėjus deryboms, apsaugoti Jungtinėje Karalystėje gyvenančių Europos Sąjungos piliečių teises bus vienas svarbiausių mūsų uždavinių. Be jokios abejonės, mūsų santykiuose su Jungtine Karalyste turės būti balansas tarp teisių ir pareigų – bendros rinkos nebus be keturių laisvių, tarp kurių ir laisvas judėjimas“, – teigė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas
Lietuvos prezidentė sako, kad su D.Tusku nekalbėjusi, kokios pozicijos Bendrija laikysis derybose su britais. O D.Tuskas skirtingai nei Rygoje, po susitikimo išvis nekalbėjo.
D.Tuskui bus sunku suderinti skirtingas Europos ateities vizijas. Bendrijos įkūrėjos kalba kad po britų pasitraukimo reikia gilesnės integracijos, Lenkija ir Vengrija – atvirkščiai – daugiau teisių šalims narėms.
