M.Wiggersas Hyldgaardas įspėjo, kad Rusija potencialiai gali užpulti NATO teritoriją dar iki šio dešimtmečio pabaigos.
„Turime pakeisti savo požiūrį: nuo analizės pereiti prie veiksmų. Mūsų tai labai nebestebina, bet tuo pačiu mes nesame pasirengę. Mums nereikia būti tobulai pasiruošusiems, mums reikia būti geriau pasirengusiems nei mūsų priešininkas“, – pabrėžė jis.
Danijos generalinio štabo vadas nurodė, kad gamybos pajėgumai ir tiekimo grandinės yra esminiai atgrasymo komponentai.
Pasak jo, atgrasymas „egzistuoja tik tada, kai priešininkai nusprendžia, kad agresijos kaina“ yra per didelė, priklauso nuo kovinės galios, tvirtų aljansų, atsargų ir gamybos.
„Gamybos pajėgumai yra atgrasymo priemonės dalis, tiekimo grandinės yra atgrasymo priemonės dalis“, – vardijo jis.
„Jei mes Europoje norime būti pajėgūs apsiginti iki 2030 m., turime tam ruoštis jau dabar. Didelio intensyvumo karas nėra scenarijus, tai realybė. Niekas nepakeis prarasto laiko: praėjęs laikas prarastas visiems laikams“, – pridūrė generolas.
Tuo tarpu Estijos žvalgyba rodo, kad Rusija neketina šiais ar kitais metais pradėti karinio puolimo prieš kurią nors NATO valstybę.
2026 m. pradžioje ekspertai vertino, ar Europa gali užpildyti gynybos spragą, nes Rusija patrigubino savo ginklų gamybą ir sudarė prielaidas pasitraukti iš tarptautinių ginklų kontrolės susitarimų.
Nors Europos Sąjunga pristatė 842 mlrd. dolerių (800 mlrd. eurų) vertės planą „ReArm Europe“, analitikai perspėjo, kad tai visų pirma buvo strateginės komunikacijos pastangos, o ne reikšmingi politiniai pokyčiai.
Tuo metu pagrindiniai gynybos ekspertai pažymi, kad Europos pasirengimas vyksta daug lėčiau nei tiesioginė grėsmė, todėl manoma, kad Rusija turi galimybių iki 2030 m., kol dauguma Europos gynybos sprendimų visiškai įsigalios.


