15min be reklamos
2022 11 02, 18:42 Atnaujinta 2022 11 02, 19:08

Danijos premjerė pradeda formuoti platesnę valdančiąją koaliciją

Danijos kairiojo sparno premjerė Mette Frederiksen trečiadienį, kitą dieną po minimalia persvara pasiektos pergalės rinkimuose, pradėjo naujos, platesnės valdančiosios koalicijos formavimo procesą.
Mette Frederiksen
Mette Frederiksen / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Socialdemokratai – didžiausia partija parlamente, gavusi 50 iš 179 vietų – yra pratę vadovauti mažumos vyriausybėms, bet dabar, M.Frederiksen pasiekus geriausią jų rinkimų pergalę nuo 2001-ųjų, nori labai plačios koalicijos.

„Bus labai, labai sunku. Nežinome, ar tai bus įmanoma, bet stengsimės iš paskutiniųjų“, – trečiadienį per partijos debatus sakė premjerė.

Anksčiau trečiadienį ji įteikė oficialų savo vyriausybės atsistatydinimo raštą karalienei Margrethe II.

11 kitų Danijos parlamentinių partijų lyderiai trečiadienį individualiai susitinka su karaliene, vėliau turinčia oficialiai pavesti M.Frederiksen formuoti naują vyriausybę.

Tuomet M.Frederiksen „pradės derybas dėl platesnės vyriausybės suformavimo, o tam tikriausiai prireiks šiek tiek laiko“, naujienų agentūrai AFP sakė politologas, Orhuso universiteto profesorius Rune Stubageris.

Jos kairiojo sparno blokas, apimantis penkias partijas ir tris autonominių užjūrio teritorijų Farerų salų ir Grenlandijos vietas, turi 90 vietų daugumą parlamente. Dešinieji ir kraštutiniai dešinieji drauge turi 73 vietas, o centristai – 16.

Tai geriausias socialdemokratų rinkimų rezultatas per du pastaruosius dešimtmečius. Partija, gavusi 27 proc. balsų, savo vietų parlamente skaičių padidino dviem ir tai sudaro sąlygas M.Frederiksen derybas pradėti iš galios pozicijų.

Minimalia persvara pasiekta kairiųjų pergalė sudaužė naujai įkurtos centro Nuosaikiųjų partijos viltis vaidinti lemiamą jėgų pasiskirstymui vaidmenį. Tai buvo prognozuojama, kol M.Frederiksen užsitikrino daugumą.

Sudužusios svajonės

Nuosaikiųjų partiją anksčiau šiais metais įkūręs dukart ministro pirmininko poste dirbęs Larsas Lokke Rasmussenas atrodė vėl sugrįšiantis į Danijos politikos epicentrą. Rinkimų kampanijos metu ir kairieji, ir dešinieji varžėsi dėl jo palankumo.

Prieš du mėnesius apklausos rodė Nuosaikiųjų partiją turint vos 2 proc. rinkėjų paramą, bet per rinkimus ši politinė jėga gavo daugiau kaip 9 proc. balsų ir L.Lokke Rasmussenas tvirtino norintis būti „tiltu“ tarp kairiųjų ir dešiniųjų.

Tačiau, kaip rašė dienraštis „Jyllands-Posten“, „teoriškai Mette gali apsieiti be Larso Lokke“.

Nors Nuosaikieji dalyvaus derybose, R.Stubageris abejoja, kad jie bus pasirengę leistis į „pakankamą kompromisą“ dėl postų ministrų kabinete.

Jo teigimu, realistiškesnis planas M.Frederiksen būtų koalicinė vyriausybė su įvairiomis kairės partijomis.

Nors COVID-19 pandemijos valdymas iš esmės buvo palankiai įvertintas, rinkimus išprovokavo „audinių krizė“, kilusi dėl vyriausybės 2020 metų lapkritį priimto sprendimo skubiai išnaikinti visas Danijos ūkiuose augintas audines – maždaug 15 mln. žvėrelių – baiminantis dėl mutavusios naujo koronaviruso atmainos.

Paaiškėjo, kad tai buvo neteisėta, ir Socialliberalų partija, rėmusi M.Frederiksen mažumos vyriausybę, pagrasino ją nuversti, jei ji nesurengs rinkimų danų pasitikėjimui atgauti.

Tačiau socialliberalai pralošė ir per rinkimus prarado devynias iš 16 vietų. Trečiadienį partijos lyderis atsistatydino.

„Nulis pabėgėlių“

Kad galėtų valdyti, socialdemokratams vis tiek reikės socialliberalų paramos. Pastarieji aiškiai deklaravo, kad nerems kitos mažumos vyriausybės, suformuotos iš vienos partijos.

Dėl plataus konsensuso Danijos griežtos migracijos politikos klausimu jis per rinkimų kampaniją praktiškai nefigūravo, bet galėtų vėl iškilti per derybas dėl vyriausybės.

Politiką „nulis pabėgėlių“ remianti darbą baigianti vyriausybė derasi su Ruanda dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo centro įsteigimo. Šiame centre jie glaustųsi, kol nagrinėjami jų prašymai.

Socialliberalai nepritaria šiam planui.

„Socialdemokratams bus labai sunku... Pasiduoti dėl to jiems reikštų dramatiškas pasekmes“, – sakė R.Stubageris.

Kraštutiniai dešinieji pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai veikia Danijos politiką, bet trys populistinės partijos drauge surinko tik 14,4 proc. balsų ir neturėtų vaidinti svarbaus vaidmens būsimose derybose.

Antiimigracinė Danijos liaudies partija, kurią prieš kelerius metus remdavo daugiau kaip 20 proc. danų, dabar gavo 2,6 proc. balsų ir tai prasčiausias jos rezultatas nuo 1998-ųjų, kai ji pateko į parlamentą.

Nauja Danijos demokratų partija, kurią įkūrė buvusi migracijos ministrė Inger Stojberg, gavo 8,1 proc. balsų. Per rinkimų kampaniją partija pasisakė už mažesnę centralizaciją, mažesnę įtaką iš Europos ir mažesnę imigraciją.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min