48-erių M. Frederiksen pasinaudojo patyrusios lyderės įvaizdžiu, tačiau palaikymas jos partijai smarkiai krito.
Socialdemokratai vis dar pirmauja apklausose, nors tikimasi, kad jie praras apie šešis procentinius punktus balsų, palyginti su 2022 metų rinkimais.
11 kitų partijų varžosi dėl 179 vietų Folketinge, Danijos parlamente, ir kiekviena dalyvauja atskirai, o ne kaip koalicijos ar aljanso dalis.
Apklausų rengėjai ir analitikai tradiciškai jas skirsto į du blokus: raudonąjį – kairiuosius – ir mėlynąjį – dešiniuosius.
Tačiau užsienio reikalų ministro Larso Lokke Rasmusseno (Larso Liokės Rasmuseno) įkurta Nuosaikiųjų partija nepriklauso nė vienam iš jų ir gali suvaidinti lemiamą vaidmenį derybose dėl koalicijos.
„Daugelyje nuomonių apklausų yra lygiosios, kur Nuosaikieji (...) yra pagrindinė partija, todėl jie ir sprendžia“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kopenhagos universiteto politologė Karina Kosiara-Pedersen.
„Kai kuriose nuomonių apklausose raudonasis blokas – premjerės blokas – turi daugumą, todėl labai tikėtina, kad premjeras bus socialdemokratas (...) bet tai dar tikrai nenuspręsta“, – sakė ji.
Keturios užjūrio vietos, priklausančios dviem Danijos autonominėms teritorijoms – dvi Grenlandijai ir dvi Farerų saloms – taip pat gali nusverti svarstykles.
Atsižvelgiant į kraštutinių dešiniųjų Danijos liaudies partijos (DF) neigiamą požiūrį į Grenlandiją, „net ir nuosaikiai dešiniųjų pažiūrų Grenlandijos parlamentarui būtų labai sunku palaikyti Danijos vyriausybę, kurią remia DF“, aiškino Kopenhagos universiteto tarptautinių santykių profesorius Ole Waeveris (Olė Veveris).
Tai „gali galioti visoms dešiniųjų koalicijoms“, pridūrė jis.
Turto mokestis
Trijų savaičių kampanija buvo sutelkta į Danijos geriamojo vandens kokybę – dėl didelio nitratų kiekio iš žemės ūkio – taip pat į pensinį amžių ir siūlomą turto mokestį.
M. Frederiksen partija nori apmokestinti asmeninį turtą, viršijantį 25 mln. kronų (3,3 mln. eurų), kad padėtų finansuoti gerovės valstybę, ypač švietimo reformą.
Šis pasiūlymas supykdė dešiniąsias partijas.
„Tai teisingas kelias siekiant socialiai atsakingo išlaidų finansavimo būdo“, – sakė Danijos profesinių sąjungų konfederacijos (FH) vyriausiasis ekonomistas Damounas Ashournia (Damunas Ašurnija).
„Turime daugiau investuoti į savo gerovės valstybę, kad galėtume gyventojams teikti tokio paties lygio paslaugas“, – sakė jis.
Prieš pat M. Frederiksen paskelbiant rinkimus vasario pabaigoje, kadenciją baigiančiai trijų partijų koalicijai – socialdemokratams, nuosaikiesiems ir liberaliai „Venstre“ partijai – pavyko priimti „maisto čekio“ pasiūlymą, skirtą padėti danams, kovojantiems su didelėmis pragyvenimo išlaidomis.
„Šiuo metu nejaučiu, kad man būtų labai sunku, bet taip yra daugiausia todėl, kad turiu du darbus“, – sakė 21 metų rinkėjas Andersas Hemrichas.
„Iš tiesų, tapo šiek tiek brangu“, – sakė jis ir pridūrė: „Tai tikrai matosi kainose, jos kyla, o ne krinta.“
Grenlandija
Šalies 4,3 mln. rinkėjų saugumo problemos, kurias sukėlė JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) grasinimai perimti Grenlandijos kontrolę, išlieka tyliu, bet nuolatiniu klausimu.
„Matome tam tikrą susitelkimą aplink vėliavą“, – sakė K. Kosiara-Pedersen.
„Grenlandijos, (jos) nepriklausomybės, JAV ir viso kito klausimas rinkimų kampanijoje nebuvo aptariamas kaip toks, bet netiesiogiai, sakyčiau, tai daro įtaką tam, kaip mes žiūrime į lyderystę“, – sakė ji.
Ši dinamika naudinga M. Frederiksen ir L. Lokke Rasmussenui, kuris taip pat yra buvęs dukart ministras pirmininkas, sakė K. Kosiara-Pedersen, nes abu jie buvo priešakinėse linijose pasipriešindami D. Trumpui.
Apie 23 proc. danų gynybos ir saugumo politiką laiko svarbiausiu prioritetu, rodo „Voxmeter“ instituto nuomonių apklausa.
Pabėgėlių politika, kuri iškilo per pasiūlymus apriboti jų skaičių ir skatinti grįžimą, yra lemiamas klausimas tik 8,8 proc. rinkėjų.
