Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Davidas Cameronas siūlo sudaryti Šiaurės Europos šalių aljansą

Davidas Cameronas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Davidas Cameronas
Šaltinis: BNS
0
A A

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas paragino Baltijos ir Skandinavijos šalis sudaryti „bendrų interesų aljansą“, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

Toks Britanijos premjero pareiškimas buvo padarytas išvakarėse susitikimo Londone, į kurį susirinko Danijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Estijos – šalių, kurias D.Cameronas pavadino ekonomikos augimo Europoje avangardu, vyriausybių vadovai.

Britanijos prekių apyvarta su Šiaurės Europos šalimis šiuo metu sudaro 54 mlrd. svarų (86,30 mlrd. dolerių). Tai galima palyginti su Britanijos prekybos su tokiomis šalimis kaip Prancūzija ir Kinija apimtimi.

Britanijos vyriausybė atmetė teigimus, kad į susitikimą Londone susirinko šalių, skeptiškai žiūrinčių į Europos Sąjungos (ES) idėją, lyderiai. Rusijoje kai kurie komentatoriai pareiškė nuomonę, kad Šiaurės Europos šalių vadovų susitikimas – tai paraiška įsteigti „mažąjį NATO“, siekiant kontroliuoti Arktį. Skeptiškas susitikimo dalyvių požiūris į ES pasireiškia daug kur: Norvegija iš viso atsisakė stoti į ją, o Islandija padavė prašymą tik neseniai, ir idėja jau praranda populiarumą saloje.

Latvija ir Švedija gana sėkmingai įvykdė griežtą išlaidų mažinimo įveikiant krizę programą, o Estija turi labai mažą, palyginti su kitomis ES šalimis, valstybės skolą – vos 7 proc. BVP.Į euro zoną įeina tik dvi šalys, kurioms atstovaujama susitikime: Suomija ir nuo šių metų Estija. Jungtinė Karalystė ir Danija iš pat pradžių atsisakė pereiti prie bendros Europos valiutos, o Stokholmas sąmoningai nevykdo vieno reikalavimų pereiti prie euro, kad tebeturėtų savo nacionalinę valiutą – Švedijos kroną.

D.Cameronas pažymėjo, kad Šiaurės Europos šalys gali pasidalyti su Britanija savo patyrimu, sukauptu įdiegiant aukštąsias ir ekologines technologijas ir pertvarkant socialinio aprūpinimo sistemą.

Kaip ir Britanijai, kai kurioms šių šalių dėl krizės teko vykdyti griežto taupymo politiką. Latvija ir Švedija gana sėkmingai įvykdė griežtą išlaidų mažinimo įveikiant krizę programą, o Estija turi labai mažą, palyginti su kitomis ES šalimis, valstybės skolą – vos 7 proc. BVP.

„Kai kalbame rimtais klausimais, kurių sprendimo šiandien ieškome Didžiojoje Britanijoje – kaip skatinti aukštųjų technologijų inovacijas ir padaryti jas augimo veiksniu, kaip didinti BVP nedarant žalos mūsų aplinkai, kaip pakelti žmonių gerovę – atsakymai į daugelį jų jau surasti Skandinavijos ir Baltijos šalyse“, – mano Britanijos premjeras.

„Šis susitikimas duos mums galimybę pasisemti patyrimo, – sakė D.Cameronas. – Ir aš tikiuosi, kad jis leis Skandinavijos ir Baltijos šalims pasimokyti ir viena iš kitos, ir iš mūsų.“

Britanijai taip pat didelės reikšmės turi ekonominis bendradarbiavimas, visų pirma – su Norvegija. Antradienį D.Cameronas ir jo kolega iš Norvegijos Jensas Stoltenbergas pasirašė dokumentą dėl bendradarbiavimo žvalgant naftos ir dujų telkinius bei statant vėjo jėgaines ant platformų atviroje jūroje.

Norvegija jau investuoja 1 mlrd. svarų į Šeringamo nerijos vėjo jėgainės statybą Anglijos rytinėje pakrantėje, o ateityje numatoma investuoti maždaug 30 mlrd. svarų į tokio pat objekto statybą Dogerio bankoje, esančioje Šiaurės jūros centrinėje dalyje. Manoma, kad ši jėgainė galės tiekti iki 10 proc. Britanijoje sunaudojamos elektros energijos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min