Ko gero, tai buvo kiek netikėtas patarimas. Po to, kai 2020 m. A.Lukašenka kreipėsi į Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną pagalbos, malšinant demokratijos šalininkų protestus smurtu, Jungtinių Valstijų vyriausybė diplomatiškai izoliavo Baltarusijos vadovą.
A.Lukašenka savo šalį nustūmė į dar gilesnę izoliaciją po to, kai dar po dvejų metų leido V.Putinui pasinaudoti Baltarusijos teritorija kaip placdarmu invazijai į Ukrainą.
Vis dėlto JAV diplomatas J.Coale'as nusprendė pabandyti. Praėjusiais metais jis, ginkluotas kandžias juokeliais ir sąmojais, atvyko į Baltarusijos sostinę Minską. Kaip specialusis pasiuntinys Baltarusijoje, jis ėmė megzti santykius su A.Lukašenka, pasakodamas nešvankius anekdotus, gurkšnodamas degtinę ir dalydamasis patarimais, kaip numesti svorio.
Tačiau jų ryšys tapo pagrindu, dėl ko Baltarusija paleido 500 politinių kalinių ir suteikė malonę dar keliems šimtams. Autoritarinis šalies vadovas taip pat tapo neoficialiu tarpininku tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos.
Mainais į tai J.Coale'as derėjosi dėl sankcijų sušvelninimo A.Lukašenkai ir net pasiūlė veiksmų planą, kaip normalizuoti Vašingtono ir Minsko santykius.
„Humoras yra galingas ginklas, – pareiškė 79-erių J.Coale'as, neseniai duodamas interviu privačiame klube Vašingtone, iš kurio atsiveria vaizdas į Baltuosius rūmus. – Jei sugebi priversti kitą žmogų juoktis, jau esi pusiaukelėje ir nebekeli grėsmės.“
Sąmojų gausus jų dialogas įkūnija D.Trumpo pamėgtą asmeniniais santykiais grįstą, derybinį požiūrį į diplomatiją.
JAV prezidentas dažnai nustumia į paraštes karjeros diplomatus ir pirmenybę teikia tokiems pasiuntiniams kaip J.Coale'as. Jis – teisininkas, turintis mažai ankstesnio darbo vyriausybėje patirties. D.Trumpas mėgaujasi didelio atgarsio sulaukiančiomis kalinių mainų ir įkaitų išlaisvinimo dramomis, laikydamas tai pergalėmis, kurios puikiai žaidžia jo sėkmės naratyvo naudai, anaiptol nei sudėtingesni geopolitiniai konfliktai.
J.Coale’o pastangos pelnė JAV prezidento dėmesį. Diplomatas atviravo, kad jis ir D.Trumpas aptarė galimybes išplėsti jo misiją, derantis dėl politinių kalinių išlaisvinimo bet kurioje pasaulio vietoje. Baltieji rūmai atsisakė viešai komentuoti šiuos teiginius.
Tuo tarpu, kritikų nuomone, J.Coale'as tiesiog apdovanoja korumpuotą, autoritarinę vyriausybę. Net kai kuriems baltarusiams nepatinka, kad šaliai švelninamos sankcijos mainais į politinių kalinių išlaisvinimą.
Aktyvistai Baltarusijos teisminę sistemą praminė „konvejeriu“, nes tuomet, kai laisvė suteikiama vieniems politiniams kaliniams, įkalinami kiti. Netrūksta ir tokių, kurie mano, kad laisvės išmainymas į sankcijų lengvatas „skatina prekybą žmonėmis“.
J.Coale'as atmeta tokius priekaištus. Jis pabrėžė, kad Baltarusijoje turėjo du tikslus: išlaisvinti kalinius ir paskatinti šalies vyriausybę „prisijungti prie tautų šeimos“.
Dalis aktyvistų masinį Baltarusijos kalinių paleidimą mato kaip J.Coale’o ir Valstybės departamento nuopelną, vadindami tai retu pasiekimu.
„Jis atlieka milžinišką darbą, nesirūpindamas tuo, kad jis matomas besiderantis su Lukašenka“, – įvertino Valerijus Kovalevskis, buvęs Baltarusijos diplomatas ir kalinių teisių gynimo grupės įkūrėjas.
Iš Baltimorės kilęs J.Coale'as, prieš prisijungdamas prie D.Trumpo administracijos, pagarsėjo savo advokato veikla. Jis atstovavo didžiausios pasaulyje pramoninės katastrofos – 1984 m. Bhopalo dujų nuotėkio – aukoms, o 1997 m. su tabako milžinėmis pasirašė pirmąjį stambų susitarimą, kurio vertė siekė net 386 milijardus dolerių.
Jis buvo aktyviai įsitraukęs į politiką, mezgė ryšius tiek su demokratais, tiek su respublikonais. Pats J.Coale'as yra užsiminęs, kad anksčiau buvo demokratas, tačiau priėjo prie išvados, kad partija pasislinko toliau į kairę, nei jam priimtina. Jo žmona Greta Van Susteren yra buvusi „Fox News“ laidų vedėja, dabar dirbanti „Newsmax“ televizijoje.
Po to, kai po 2021 m. sausio 6-osios išpuolio Kapitolijuje, D.Trumpas buvo užblokuotas pagrindiniuose socialiniuose tinkluose, keli prezidento sąjungininkai, tarp jų ir velionis senatorius Lindsey Grahamas, pasiūlė J.Coale'ui pradėti su juo dirbti.
Prezidento golfo klube Bedminsteryje, Naujajame Džersyje, J.Coale'as išdėstė savo teisinę strategiją, kurios dėka galiausiai bendrovės „Meta“, „YouTube“ ir „X“ sumokėjo po keliasdešimt milijonų dolerių, taip bandydamos išspręsti bylas dėl D.Trumpo paskyrų įšaldymo.
Po to J.Coale'ui pasitaikė galimybė užimti pareigas D.Trumpo administracijoje. Iš pradžių pasiuntinio Ukrainai pavaduotojo, o vėliau jis buvo paskirtas į Baltarusiją.
Baltarusija, kurioje gyvena apie 9 milijonai žmonių, įsikūrusi tarp Rusijos ir Europos Sąjungos, yra laikoma svarbia „buferine zona“ tarp šių dviejų galių. Represijomis pagarsėjęs A.Lukašenka dar 2005 m. iš tuometinės JAV valstybės sekretorės Condoleezzos Rice gavo „paskutinio Europos diktatoriaus“ etiketę. Ambasadoriaus Minske Jungtinės Valstijos neturi nuo 2008 m.
Net ir pirmosios D.Trumpo kadencijos metu abi šalys siekė atsargaus bendradarbiavimo, tačiau šios pastangos nutrūko A.Lukašenkai smurtu numalšinus protestus 2020-aisiais.
Po ilgus metus trukusios šio autoritaro izoliacijos, karjeros diplomatas Christopheris W.Smithas, kuriam priskiriami nuopelnai už Vašingtono ir Minsko santykių atnaujinimą, tyliai klojo pamatus deryboms. Pirmasis susitikimas su J.Coale'u – aukščiausio rango JAV pareigūnu, apsilankiusiu Baltarusijoje per daugybę metų – tapo dar vienu diplomatiniu posūkiu A.Lukašenkai.
Praėjus 20 minučių nuo jų susitikimo pradžios, Baltarusijos vadovas jau piktinosi jį izoliuoti bandančiais Europos lyderiais.
„Jis rėkė ir keikė juos, tada aš pasakiau: „Jie – būrys bailių“, – prisiminė J.Coale'as, iš tiesų pavartojęs kur kas vulgaresnį išsireiškimą.
„Žinojau, kad jis norėjo išgirsti būtent tai arba kažką panašaus, jog nuslūgtų įtampa“, – šypsodamasis pridūrė jis, paaiškindamas, kad jo paties požiūris į kitus Europos lyderius turi kur kas daugiau niuansų.
„Po to jis mane pamilo, – sakė diplomatas, kuriam būdinga sveika savikritika ir spinduliavimas draugišku, nepasipūtusiu pasitikėjimu savimi. – O europiečiai – ne.“
Išplūdus Europos Sąjungą, atėjo metas išgerti. J.Coale'as pasakojo išlenkęs dvi taureles A.Lukašenkos asmeninio prekės ženklo degtinės, o likusią dalį išpylęs ant grindų, kad derybų metu išliktų blaivus.
Po kelių tostų Baltarusijos vadovas pareiškė J.Coale'ui, kad paleis ne tik JAV pilietį, kurio išlaisvinimo siekė Vašingtonas, bet ir išsiųs namo dar vieną amerikietį, anksčiau neįtrauktą į derybas, tik todėl, kad J.Coale'as jam patinka.
Vėliau, 2025 m. birželio mėn. įvykusio susitikimo Minske metu, A.Lukašenka atkreipė dėmesį, kad JAV diplomatas sulieknėjo. Savo ruožtu J.Coale'as jam papasakojo apie „Zepbound“ – svorio mažinimo injekciją, kuri padėjo jam atsikratyti 18 kilogramų.
Tąkart į daugiau nei 6 valandas trukusį susitikimą jis lydėjo Keithą Kelloggą, atsargos generolą leitenantą bei D.Trumpo pasiuntinį Rusijai ir Ukrainai. Netrukus po to buvo paleisti 14 politinių kalinių, tarp jų – opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos vyras.
Netrukus J.Coale'as ir jo žmona G.van Susteren jau vakarieniavo su D.Trumpu, kurį jie asmeniškai pažįsta jau dešimtmečius. Po to, kai moteris JAV lyderiui užsiminė, kad po paskutinio jos vyro vizito į Baltarusiją buvo išlaisvinta 14 kalinių, D.Trumpas pareikalavo pasikalbėti su A.Lukašenka telefonu.
Jis paskambino Baltarusijos lyderiui praėjus kelioms dienoms, pakeliui į susitikimą su V.Putinu Aliaskoje, ir pareiškė, kad viliasi, jog vieną dieną galės pasveikinti A.Lukašenką Baltuosiuose rūmuose.
Katsiaryna Andrejeva tuo metu buvo Baltarusijos pataisos kolonijoje, kur siuvo uniformas teisėsaugos pareigūnams ir atliko kitus sunkius fizinius darbus. Aktyvistė, įkalinta už tai, kad Lenkijoje įsikūrusiam kanalui „Belsat“ nušvietė 2022 m. protestus Baltarusijoje, J.Coale'o vizitus stebėjo per valstybinę televiziją.
Moteris jau buvo susitaikiusi su mintimi, kad teks atlikti dvi jai skirtas bausmes, kurių bendra trukmė viršijo aštuonerius metus kalėjimo. Tačiau, kaip prisipažino ji, J.Coale'o vizitai suteikė jai krislelį vilties.
Vasarį ji buvo perkelta į Valstybės saugumo tarnybos kalėjimą Minske. Po penkių savaičių psichologinio spaudimo, įskaitant dienas, praleistas izoliatoriuje minkštomis sienomis, kaukėti vyrai įsodino Katsiaryną į automobilį ir liepė kaliniams važiuoti tyliai, nuleidus galvas.
Tik tada, kai J.Coale’as, kurį moteris buvo mačiusi per televiziją priverstinių propagandinių seansų metu, plačiai atvėrė kalėjimo autobuso duris, ji įsitikino, kad yra laisva.
„Tu esi laisva!“ – Katsiaryna prisiminė diplomato žodžius. Jis ištiesė ranką pasisveikinti. Aktyvistė prisitraukė jį arčiau ir apkabino.
J.Coale'as prisipažino, kad didžiausiu postūmiu veikti toliau jam tapo politinių kalinių reakcijos, kai jie suprasdavo, kad yra laisvi: „Mane motyvuoja atverti automobilių duris, kuriais vežami ką tik išlaisvinti kaliniai“.
Savo ryšius jis ketina išnaudoti ir pagalbai Rusijos politiniams kaliniams. Diplomatas sakė, kad į jį kreipėsi Rusijos Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas, prašydamas padėti suorganizuoti civilių kalinių mainus tarp Rusijos ir Ukrainos.
Nors tai būtų be galo sudėtinga, J.Coale'as prisipažino jau sulaukęs įsipareigojimo iš dviejų organizacijų, kurios pasiruošusios perkelti išlaisvintus kalinius svetur.
Tačiau pirmiausia jis nori ištraukti iš Baltarusijos kalėjimų likusius politinius kalinius. Anot jo, jau labai greitai galima sulaukti dar vienų didelių mainų.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company








