Yoon Suk-yeolas kaltinamas nurodęs įvykdyti šį įsibrovimą, kad padėtų sukurti pretekstą tais metais surengtam nepavykusiam bandymui paskelbti karo padėtį, dėl kurio jam buvo surengta apkalta, jis buvo pašalintas iš pareigų ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos už maištą.
Specialieji prokurorai išplatintame pranešime nurodė, kad naujos bausmės siekia dėl kaltinimų pagalba priešui, ir pridūrė, kad Yoon Suk-yeolo pastangos „suklastoti karo meto sąlygas“ pakenkė valstybės saugumui.
Jie taip pat teigia, kad ši operacija padidino įtampą su Šiaurės Korėja ir lėmė įslaptintos informacijos, įskaitant detales apie karinius pajėgumus, nutekėjimą po to, kai dronai sudužo, pranešė naujienų agentūra „Yonhap“.
Vasarį eksprezidentas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už vadovavimą maištui, kuriuo siekta paralyžiuoti Pietų Korėjos Nacionalinę Asamblėją.
Jis apskundė nuosprendį, susijusį su karo padėties paskelbimu, tvirtindamas, kad šios priemonės ėmėsi „vien dėl tautos gerovės“.
Dronų skrydžiai ir toliau kelia įtampą tarp techniškai tebekariaujančių Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos.
Šį mėnesį Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas (Li Džemjungas) išreiškė apgailestavimą Pchenjanui po to, kai tyrimas atskleidė, jog vyriausybės pareigūnai sausį siuntė dronus į branduolinį ginklą turinčią Šiaurės Korėją.
Įtakinga Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) sesuo vėliau prezidento pareiškimą pavadino „išmintingu elgesiu“, tačiau viltys dėl suartėjimo išblėso po to, kai diplomatiškai izoliuota šalis vėl ėmė vadinti Pietų Korėją savo didžiausiu priešu.
Lee Jae-myungas pažadėjo pagerinti santykius su Šiaurės Korėja sustabdydamas provokacijas, kurios buvo vykdomos valdant jo pirmtakui, ir užsiminė, kad dėl Yoon Suk-yeolo veiksmų, susijusių su dronais, gali prireikti reto atsiprašymo.
