Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Lietuva, Latvija, Estija, Rumunija ir Bulgarija tikisi sudaryti koaliciją su Vokietija, Nyderlandais ir Šiaurės šalimis, kuri priešintųsi „euroobligacijų" įvedimui, Lenkijos pareigūnai sakė dienraščiui „Gazeta Wyborcza".
Italijos biudžeto deficitas yra didžiausias iš euro zonos šalių, todėl šios šalies vyriausybei brangsta užsienio bankų paskolos, nes investuotojau baiminasi galimo valstybės nemokumo.
„Norime užblokuoti galimą euroobligacijų projektą ir padaryti viską, kad išvengtume „dviejų greičių" Europos susikūrimo. Būtent tai nulemtų euroobligacijų įvedimas euro zonoje", – trečiadienį sakė Lenkijos vicepremjeras Grzegorzas Schetyna.
Euroobligacijos yra vertybiniai skolos popieriai, kuriems garantijas suteikia visos 16 euro zonos šalių.
Euroobligacijų sukūrimas padėtų neturtingesnėms euro zonos šalims, tokioms kaip Graikija, pigiau skolintis, tačiau dėl to skolinimosi sąnaudos gali išaugti vienuolikai kitų, daugiausia rytinių ES šalių.
Euroobligacijų idėją sausį vykusiame Davoso ekonomikos forume iškėlė Italijos finansų ministras Giulio Tremonti, o ją aktyviai parėmė Tarptautinis valiutos fondas.
Italijos biudžeto deficitas yra didžiausias iš euro zonos šalių, todėl šios šalies vyriausybei brangsta užsienio bankų paskolos, nes investuotojau baiminasi galimo valstybės nemokumo.
Tačiau euroobligacijų projektą skeptiškai vertina Vokietijos finansų ministras Peeras Steinbruckas ir Vokietijos finansų agentūros „Bundesrepublik Deutschland Finanzagentur" vadovas Carlas Heinzas Daube.
Devynių rytinių ES šalių grupės lyderiai atskirai susitiks prieš kovo 1 dieną vyksiantį bendrą ES viršūnių susitikimą. Šiame pasitarime, kuris sekmadienio rytą vyks Lenkijos diplomatinėje atstovybėje Briuselyje, taip pat dalyvaus Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas planuoja susitikti Hamburge susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos planai skirti milijardus eurų savo automobilių gamybos pramonei gelbėti taip pat kelia nerimą, jog turtingosios ES šalys stengsis kovoti su ekonomikos krize netgi tokiomis priemonėmis, kurios pažeistų Bendrijos vieningosios rinkos principus.
Šie nuogąstavimai gali labai pakenkti nuo 2004 metų kuriamiems ES plėtros planams ir postkomunistinių šalių viltims, kurios narystę Bendrijoje laiko galimybe panaikinti ekonominį atsilikimą, nulemtą šešis dešimtmečius trukusios neteisėtos izoliacijos.
„Viršūnių susitikimas Briuselyje privalo įrodyti: nors krizė smogia atskiroms šalims įvairiais būdais, Sąjunga kalba vienu balsu. Nėra pasidalijimo į geresnes ar blogesnes (ES šalis)“, – Lenkijos Europos reikalų ministras Mikolajus Dowgielewiczius sakė „Gazeta Wyborcza“.
„Ši krizė negali tapti pateisinimu sugriauti vieningąją rinką“, – pabrėžė jis.
