Bloko užsienio reikalų ministrai Briuselyje susitiks su Sirijos vyriausiuoju diplomatu Asaadu al Shaibaniu (Asadu Šaibaniu) ir pradės aukšto lygio politinį dialogą praėjus 18 mėnesių po autoritarinio lyderio Basharo al Assado (Bašaro Asado) nuvertimo.
Vienas ES pareigūnas teigė, kad tikslas yra paremti šalies, kurią nuniokojo daugiau nei dešimtmetį trukęs pilietinis karas, privertęs milijonus žmonių bėgti į užsienį, ir kurioje „realybė vietoje vis dar yra pasibaisėtina“, atstatymą.
Pasak pareigūno, apie 13 mln. sirų – beveik pusė gyventojų – priklauso nuo pagalbos maistu. Poreikiai yra didžiuliai, o ES jau pažadėjo skirti 620 mln. eurų pagalbą 2026–2027 metams.
Tačiau Sirijos stabilumas taip pat svarbus daugeliui ES šalių, nes šalies piliečiai jau dešimtmetį sudaro didžiausią prieglobsčio prašytojų dalį bloke – siekiama, kad didelė jų dalis ilgainiui grįžtų namo.
„Mums reikia, kad Sirijos pereinamojo laikotarpio vyriausybei pavyktų užtikrinti stabilumą šalyje, nes tai atitinka mūsų interesus“, – sakė vienas ES diplomatas.
Svarstomi keli susitarimai
27 valstybių blokas pradėjo naują etapą santykiuose su Sirija po to, kai 2024 metais B. al Assadas buvo nuverstas iš valdžios.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sausį Damaske susitikusi su prezidentu Ahmedu al Sharaa (Ahmedu Šara) pažadėjo, kad Europa „padarys viską, ką gali“, jog paremtų Sirijos atsigavimą.
Praėjusį mėnesį Komisija pasiūlė ES valstybėms visiškai atnaujinti bloko bendradarbiavimo susitarimą su Sirija – tikimasi, kad šiam žingsniui bus pritarta pirmadienį.
Susitarimas, kuriuo panaikinami muitai daugumos pramonės gaminių importui iš Sirijos, buvo iš dalies sustabdytas 2011 metais, kai B. al Assadas negailestingai numalšino protestus pilietinio karo pradžioje.
Prieš tai Sirijos ir ES prekyba 2010 metais buvo pasiekusi aukščiausią tašką – daugiau nei 7 mlrd. eurų (9,1 mlrd. JAV dolerių pagal 2010 metų kursą). Iki 2023 metų ES importas iš šios šalies sumažėjo iki 103 mln. eurų, o Europos eksportas į Siriją siekė 265 mln. eurų.
Žvelgiant į ateitį, ES nori ambicingesnio asociacijos susitarimo, panašaus į tuos, kurie sudaryti su kitomis regiono šalimis, pavyzdžiui, Egiptu, Izraeliu ir Libanu, nors pareigūnai teigia, kad šis tikslas dar toli.
Tuo tarpu ES nori palengvinti sirų prieigą prie finansavimo, kuris yra labai svarbus ekonomikai atgaivinti, ir paremti ūkininkus, pavyzdžiui, laistymo siurbliais.
Taip pat ketinama pasirašyti susitarimą dėl didelės ligoninės vakariniame Homso regione atstatymo.
Savanoriškas grįžimas
Opioje sirų migrantų grąžinimo klausimo srityje Vokietija, kurioje gyvena didžiausia ES sirų diaspora – daugiau nei milijonas žmonių, – yra priešakinėse linijose.
Kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas), siekdamas perimti elektoratą iš kraštutinių dešiniųjų, ėmėsi griežtesnės migracijos politikos ir sukėlė pasipiktinimą, kai praėjusį mėnesį per Sirijos prezidento vizitą pareiškė besitikintis, kad 80 proc. sirų pabėgėlių grįš namo per trejus metus.
Vėliau jis patikslino, kad šį skaičių pateikė pats A. al Sharaa.
Danijoje institucijos atvirai ragina sirus grįžti namo.
Tačiau ES lygmeniu nėra jokios kalbos apie sirų vertimą išvykti, sakė vienas Europos pareigūnas.
Sutariama, kad sąlygos nėra tinkamos didelio masto savanoriškam grįžimui, sakė Europos užsienio santykių tarybos Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos padalinio direktorius Julienas Barnesas-Dacey (Džuljenas Barnsas-Deisis).
„Dauguma europiečių supranta realybę, kad šiuo metu sąlygos vietoje gerėja nepakankamai greitai, ypač ekonomikos srityje, kad įtikintų sirus susikrauti daiktus Europoje ir keliauti namo“, – sakė jis.
Vienas ES pareigūnas teigė, kad daugiausia dėmesio skiriama „darbui siekiant stabilumo, Sirijos ekonomikos atsigavimo, nes tai iš tikrųjų yra kelias, kuriuo eidami žmonės galės grįžti namo tvariomis sąlygomis“.
Tačiau Komisija taip pat nori užmegzti „tiesioginį ir reguliarų dialogą“ dėl grąžinimo su Damasku, pridūrė pareigūnas. Anot jo, šis klausimas „akivaizdžiai bus įtrauktas“ į pirmadienio derybas.
