Sekite 15min Google
Prancūziją sukrėtė didžiulis pyktis dėl augančių pragyvenimo išlaidų, o spalio 17 dieną visoje šalyje vykusios demonstracijos virto vienomis didžiausių riaušių šalyje per kelerius pastaruosius metus.
Demonstracijos vyksta svarbiu Prancūzijai metu – likus šešiems mėnesiams iki prezidento rinkimų, kuriuose bus renkamas centristo E. Macrono įpėdinis.
Pagrindinė kandidatė – kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) – sekmadienį Orleane surengė rinkimų mitingą, o išvakarėse per dar vienas demonstracijas taip pat kilo smurtinių susirėmimų.
Ji pažadėjo atkurti teisinę valstybę, jei kitais metais bus išrinkta. Apklausos rodo, kad protestai ir po jų kilę neramumai padidino jos palaikymą, nes vyriausybė ir E. Macronas dėl šių įvykių sulaukė aštrios kritikos.
Pareigūnai pripažino saugumo ir žvalgybos spragas, atvėrusias kelią spalio 17 dieną kilusiems susirėmimams, masiniam plėšikavimui ir viešojo turto niokojimui, ir sustiprino saugumą prieš šeštadienio protestus.
Nors vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas (Loranas Nunjesas) sakė, kad šeštadienio mitingų baigtis buvo pozityvesnė nei prieš savaitę, Prancūzijos sostinėje ir keliuose kituose miestuose, įskaitant Marselį, vis tiek kilo smurtas gatvėse.
Marselyje E. Macronas įspėjo, kad nauja protestų banga šį savaitgalį gali tapti rizikinga, ir pridūrė, kad siekiant apsaugoti viešąją tvarką protestų maršrutai liks už miestų centrų ribų.
„Tikimasi, kad kitas šeštadienis bus dar viena rizikinga diena“, – sakė E. Macronas per vizitą, pripažindamas, kad pareigūnai „visiškai nenumatė“ savaite anksčiau vykusių demonstracijų masto.
Lankydamasis Marselyje E. Macronas taip pat sakė, kad socialiniai tinklai buvo ypač aktyviai naudoti per spalio 17 dienos neramumus, „siekiant pritraukti jaunus ir vyresnius žmones į vietas, kur vyko nusikalstami veiksmai, išpuoliai ir plėšikavimas“.
Socialinius tinklus prezidentas pavadino „įrankiais blogiausiems impulsams mobilizuoti“.
Eliziejaus rūmai anksčiau pranešė, kad E. Macronas pirmadienį lankysis antro pagal dydį Prancūzijos miesto Marselio rotušėje, apgadintoje per spalio 17 dienos protestų smurtą.
Pasak rūmų, jis taip pat turėtų susitikti su plėšikavimo ir vandalizmo aukomis tapusiais parduotuvių savininkais.
„Jis taip pat atiduos pagarbą ir padėkos vidaus saugumo pajėgoms, kurios padėjo atkurti respublikos tvarką“, – teigė prezidentūra.
Po šio savaitgalio protestų daugelis parduotuvių vitrinų miesto centre pirmadienio rytą, nedaug likus iki E. Macrono atvykimo, vis dar buvo užkaltos lentomis.
Pasak patarėjo, E. Macrono vizitu siekiama parodyti, kad „valstybė yra čia, ji tvirtai stovi ir vykdo savo misiją ginti“.
„Aukštas smurto lygis“
Pasak L. Nunezo, praėjusį savaitgalį vykusių protestų metu iš viso buvo sulaikyti 1 435 asmenys.
„Dienos eiga buvo suvaldyta ir jokių rimtų incidentų neįvyko“, – sakė jis transliuotojui BFMTV.
„Vis dėlto matėme labai aukštą smurto lygį, nukreiptą prieš vidaus saugumo pajėgas“, – pridūrė L. Nunezas.
Jis nurodė, kad buvo sužeisti 267 policininkai ir žandarai bei 150 protestuotojų, įskaitant tris sunkiai sužeistus asmenis Tulūzoje, Reimse ir Klermone-Ferane.
Neramumai kilo po kelias savaites trukusių mokinių, reikalaujančių geresnių mokymosi sąlygų, demonstracijų.
Keli paaugliai protestuotojai buvo sunkiai sužeisti, o tūkstančiai – sulaikyti.
Policijos reakcija į jų demonstracijas, įskaitant mokyklų blokadas, buvo kritikuojama kaip neproporcinga ir išprovokavo platesnį judėjimą prieš pragyvenimo išlaidas bei policijos smurtą.
Pirmadienį Paryžiuje premjeras susitiks su studentų lyderiais, o prie jo prisijungs nacionalinio švietimo ministras Edouard'as Geffray (Eduaras Žefrė) ir aukštojo mokslo ministras Philippe'as Baptiste'as (Filipas Batistas).
Po šio susitikimo E. Geffray ir Ph. Baptiste'as surengs spaudos konferenciją.
Praėjusį penktadienį E. Macronas jau buvo susitikęs su vidurinių mokyklų moksleivių atstovais, tačiau po derybų jie paragino mokinius toliau protestuoti, kol vyriausybė pateiks konkrečius pasiūlymus jų reikalavimams tenkinti.
Be protestų, šalį praėjusią savaitę sukrėtė šaudynės netoli Paryžiaus, per kurias žuvo vienas žmogus ir dar penki, įskaitant 12 metų mergaitę, buvo sužeisti.
E. Macronas šį išpuolį pavadino „rasistiniu teroro aktu“, nes dauguma aukų buvo užsieniečių kilmės.
