Birželio 13–14 d. Lietuvoje jau ketvirtą kartą lankysis Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama XIV. Kinijos ambasada suskubo pareikšti, kad šis vizitas gali pakenkti Lietuvos ir Kinijos santykiams. Organizatoriai pabrėžia, jog Dalai Lamos viešnagė „yra paremta tik gera valia ir neturi jokio politinio tikslo“.
Dalai Lama pirmą kartą Lietuvoje apsilankė dar 1991 m.
VŠĮ Tibeto namai direktorius, orientalistas Vytis Vydūnas tvirtina, kad ketvirtą kartą Lietuvoje Dalai Lama XIV lankysis dėl kelių priežasčių. Tam įtakos turi ir simpatijos Lietuvai, ir susiklosčiusios aplinkybės.
„Jau prieš pusantro mėnesio man paskambino iš jo šventenybės Dalai Lamos XIV atstovybės Londone ir paklausė, ar nenorėtume organizuoti vizito Lietuvoje, nes jo šventenybė vyksta į kasmetinius mokymus Rusijos budistams Latvijoje. [...] Kadangi Dalai Lamą su Lietuva tikrai sieja glaudus ryšys, matyt, čia jau ir jo paties iniciatyva buvo. Mes sužinojome tai iš sekretoriato“, – teigia V.Vydūnas.
Pirmą kartą Lietuvoje Dalai Lama XIV lankėsi dar 1991 m. Jis buvo pirmasis pasaulinis dvasinis lyderis, kuris Lietuvą pasveikino su nepriklausomybės atkūrimu.
„Jis tuo metu buvo ir politinis lyderis, bet buvo Tibeto vyriausybės tremtyje vadovas, todėl mūsų istoriografijoje tai nelaikoma pirmuoju pripažinimu. Išties tai buvo padaryta po mūsų nepriklausomybės neprabėgus nė mėnesiui – 1990-ųjų balandžio 3 d. jo šventenybė Dalai Lama pasveikino Lietuvą. Jis tai padarė savo telegramoje Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui“, – primena V.Vydūnas.
Anot pašnekovo, tada Dalai Lama XIV sveikino Lietuvą pasirinkus taikų kelią atgauti laisvę bei linkėjo sėkmės. Kaip teigia V.Vydūnas, tada užsimezgė bendravimas tarp vadovų – Dalai Lamos ir V.Landsbergio: „Dėl to prabėgus metams, 1991 m. spalio mėnesį, įvyko pirmasis vizitas jau to meto atkuriamojo Seimo vadovybės kvietimu. Jis tada atvyko į Lietuvą ir kreipėsi į Lietuvą iš Seimo tribūnos.“
V.Vydūnas atkreipia dėmesį – tuo metu politinė situacija buvo išskirtinė, nes Lietuvos net nebuvo žemėlapyje: „Pats dar 1995 m. susidūriau su tuo, kad Indijoje, siunčiant siuntą į Lietuvą, nebuvo nomenklatūroje įvesto adreso „Lietuva“. [...] Buvo tokia situacija. Tuo metu Dalai Lama jau buvo pripažintas lyderis pasaulyje, Nobelio taikos premijos laureatas. Ten, kur jis vyksta, visada nukrypsta pasaulio žiniasklaidos dėmesys. Lietuvai tai buvo labai svarbu.“
Laisvės tibetiečiai nebesiekia
Tibeto laisvės rėmimo grupės atstovas Robertas Mažeika primena, kad Kinijos intervencija į Tibetą prasidėjo 1949 m. Jo teigimu, tada atstovai, kurie nebuvo įgalioti priimti sprendimų, pasirašė 17 punktų sutartį su Kinijos Liaudies Respublika.
„Paskui Dalai Lama kaip ir anuliavo šią sutartį. Iki 1959 m. dar atrodė, kad kažkokie sprendimai galimi, bet paskui vilties neliko. 1959 m. buvo ketinama suimti Dalai Lamą. Tada tibetiečiai plūdo į gatves, prasidėjo tibetiečių sukilimas. Dalai Lama turėjo išvykti, norėdamas išvengti didesnio kraujo praliejimo“, – pasakoja R. Mažeika.
Dalai Lama nebuvo vienintelis išvykęs į egzilį. Į Indiją tada pabėgo apie 80 tūkst. tibetiečių. Šie įvykiai sutapo su Kinijos kultūrine revoliucija, todėl galiausiai Tibete iš daugiau kaip 6,2 tūkst. vienuolynų liko tik aštuoni. Neliko beveik nė vieno vienuolio, kurių iki tol Tibete buvo priskaičiuojama beveik 600 tūkst.
Dalai Lamos XIV vizito Lietuvoje organizatorė Rūta Norkutė tvirtina – kaip Lietuvoje vyko partizaninis karas, taip ir tibetiečiai bandė priešintis Kinijos intervencijai: „Netgi vienuoliai išeidavo į karą, kas prieštarauja esminėms budizmo tradicijoms. Pasipriešinimas buvo. Visi stojo į kovą.“
Vis dėlto R.Norukutė akcentuoja – šiuo metu tibetiečiai visiškos laisvės nebesiekia: „Jie prašo realios autonomijos, kurios neturi. Taip jie supranta šią situaciją. Galimybių visiškai pasitraukti iš Kinijos sudėties turbūt nėra, bet taip pat nėra ir dialogo, kalbant apie realią autonomiją.“
Kaip teigia R.Norkutė, jau matyti pirmieji ženklai, kad Kinijos valdžios ir Tibeto santykis turėtų keistis. Jos nuomone, gali būti inicijuotos derybos dėl autonomijos.
Jai antrina ir R.Mažeika. Anot jo, Tibetas suformavo vidurio kelią, kurio siekia jau seniai: „Visiškos nepriklausomybės jie atsisakė iškart po kultūrinės revoliucijos. [...] Tikslas, kad laimėtų abi pusės – būtų išlaikomas Kinijos teritorinis vientisumas ir užsienio politika, tiesiog suteikiant realią savivaldą, autonomiją švietimo, savivaldos srityse.“
R.Mažeika atkreipia dėmesį – artėjančios olimpinės žaidynės vėl įvyks Pekine. Anot R.Mažeikos, šis faktas liūdina ne todėl, kad žaidynės vyks Kinijoje, bet todėl, kad pasaulio lūkesčiai, jog kažkas pasikeis, nepasiteisino.
R.Mažeika primena – paskutinis tibetietis, protestuojantis prieš Kinijos veiksmus, susidegino kovo 7-ąją. Tai 153 susideginęs žmogus.
Pagal LRT RADIJO laidą „LRT aktualijų studija“ parengė Vaida Kalinkaitė.
