Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Dėl užsitęsusios krizės Europos oro erdvėje baiminamasi galimų aviakompanijų bankrotų

Islandijos ugnikalnio paskleistas pelenų debesis virš Europos jau virsta konkrečiais skaičiais, kuriuos patiria aviakompanijos, sustabdžiusios savo skrydžius. Sekmadienį garsiai pradėta baimintis net galimų kai kurių aviakompanijų bankrotų, nes patiriami nuostoliai su kiekviena diena vis didėja. Tuo tarpu pirmaujanti Danijos taksi bendrovė, sėkmingai pasinaudojusi krize oro susiekimo versle, atskleidė kelionių iš Kopenhagos į pagrindinius Europos miestus įkainius.
Paryžius, Charles'io de Gaulle'o oro uostas
Paryžius, Charles'io de Gaulle'o oro uostas / „Scanpix“ nuotr.

Saugų orlaivių eismą virš Europos užtikrinanti agentūra „Eurocontrol“ praneša, kad sekmadienį planuojama įvykdyti tik apie 4 tūkst. skrydžių Europos oro erdvėje. Įprastais sekmadieniai įvyksta apie 24 tūkst. skrydžių.

Britų meteorologijos tarnybos „Met Office“ nuotr./Prognozuojamas ugnikalnio pelenų debesies paplitimas virš Europos pirmadienį
Britų meteorologijos tarnybos „Met Office“ nuotr./Prognozuojamas ugnikalnio pelenų debesies paplitimas virš Europos pirmadienį

„Manoma, kad iki šios dienos (sekmadienio - red. past.) pabaigos, nuo ketvirtadienio, iš viso jau bus atšaukta daugiau kaip 63 tūkst. skrydžių“, - teigiama „Eurocontrol“ pranešime.

Agentūra pateikia duomenis, iš kurių aiškėja, kad dar trečiadienį įvyko 0,6 proc. skrydžių daugiau, nei įprastai. Ketvirtadienį skrydžių sumažėjo 27,1 proc., penktadienį - 59,2 proc., šeštadienį - 78,4 proc. Prognozuojama, kad sekmadienio skaičiai bus dar tragiškesni - 84 proc. skrydžių mažiau, nei įprastai.

BBC, kaip jau tapo įprasta, sekmadienį atnaujino duomenis, apie skrydžius draudžiančias ir leidžiančias šalis. Oro erdvė sekmadienį buvo uždaryta virš Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Airijos, Latvijos, Liuksemburgo, Olandijos, Lenkijos, Slovakijos, Švedijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės.

Apriboti skrydžiai vyksta Norvegijoje (šiaurinėje šalies dalyje), Italijoje (čia skrydžiams iki pirmadienio yra uždara šiaurinė šalies dalis), Ispanijoje (šiaurinėje šalies dalyje esantys oro uostai uždaryti).

Skrydžiai vykdomi Graikijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Turkijoje, Ukrainoje.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas sekmadienį po pietų informavo, kad oro erdvė skrydžiams virš Lietuvos neuždaryta. Sprendimą skristi ir atsakomybę prisiima orlaivių pilotai.

Baiminamasi aviakompanijų bankrotų

Skaičiuojama, kad savo lėktuvus oro uostuose priverstos laikyti aviakompanijos bendrai patiria po 200 mln. JAV dolerių nuostolį kasdien. Norvegijos interneto portalas vg.no praneša, kad jau pradėta baimintis kai kurių aviakompanijų bankroto.

„Jei lėktuvai artimiausiu metu nepakils į orą, bankrotų galima laukti jau artimiausiomis savaitėmis, - remdamasis Švedijos analitikais prognozuoja vg.no. - Bendrovės negali sau leisti tokios situacijos. Orlaivių ir darbuotojų išlaikymas kainuoja nemažus pinigus. O iš keleivių šiuo metu jos negauna jokių pajamų“.

Norvegams antrina ir BBC. Britų nacionalinio transliuotojo verslo redaktorius Robertas Pestonas sako, kad situacija grasina „didžiule verslo katastrofa“ bendrovėms, kurios jau ir iki šiol susidurdavo su sunkumais.

R.Pestonas prognozuoja, kad situacijai užsitęsus, kai kurioms Europos aviakompanijoms prireiks šalių vyriausybių pagalbos.

Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso teigia, kad jo vadovaujama institucija bando įvertinti situacijos poveikį Europos ekonomikai.

„Dėl ugnikalnio pelenų susidarė situacija, kokios iki šiol nėra buvę, - savo pranešime rašo J.M.Barroso. - Paprašiau EK transporto komisaro Siimo Kallas koordinuoti komisijos veiksmus vertinant poveikį ekonomikai ir konkrečiai skrydžių verslo sektoriui“.

Kiek kainuoja taksi nuvykti iš Kopenhagos į Madridą?

Tuo metu, kai aviakompanijos skaičiuoja nuostolius, o ekspertai užsimena apie kai kurių bankrotus, kitų transporto sektorių atstovai trina rankomis ir skaičiuoja pelnus. Visoje Europoje lėktuvais skristi negalintys keleiviai užplūdo autobusų ir traukinių stotis, automobilių nuomos kompanijas, jūrų keltų atstovybes. Vežėjai teigia, kad kartais bilietų net ir pritrūkstama kelioms dienoms į priekį.

Nors tai gali atrodyti ir visiška beprotybė, turtingesni keleiviai nesvarstydami renkasi ir taksi. Pirmaujanti Danijos taksi kompanija „Dantaxi“ naujienų portalui berlingske.dk atskleidė, kiek kainuoja kelionės taksi automobiliais tarp Europos miestų.

„Nors kai kam tai yra blogai, mes džiaugiamės. Kad tik ir toliau tuos pelenus į mūsų pusę neštų“, - pokštauta „Dantaxi“ vadovas Majbrittas Nielsenas.

Ponas M.Nielsenas neslepia, kad jo vadovaujamos bendrovės automobiliai raižo Europą skersai ir išilgai, veždami laiku iš Danijos sostinės neišskridusius keleivius. Bendrovės automobiliai jau yra pasiekę Paryžių, Briuselį, Hamburgą, Stokholmą.

Norite sužinoti, kiek kainuoja iš Kopenhagos pasivažinėti po Europą? Prašom. Tai nėra paslaptis.

Iš Kopenhagos oro uosto bendrovės „Dantaxi“ automobiliu važiuojant į Madridą, teks pakloti 37 tūkst. Danijos kronų (1 Danijos krona lygi 0,45 lito). Į Romą kelionė kainuos 28 tūkst. kronų, į Paryžių - 16 tūkst. kronų, į Briuselį - 12 tūkst. kronų, į Berlyną - 11 tūkst. kronų, Į Stokholmą - 10 tūkst. kronų, į Hamburgą - 5 tūkst. kronų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius