Dingstis tam buvo tai, kad ROB „vis glaudžiau susiejanti save su valstybe, neatsižvelgdama į nieką, ima į savo rankas turtą ir valdžią“.
Kaip pažymima straipsnyje, ROB kėsinasi į virtinę pastatų Kaliningrade ir Kaliningrado srityje, kurie anksčiau priklausė Katalikų ir Liuteronų Bažnyčioms.
Tarp objektų – katalikų Šventosios Šeimos bažnyčia, kur dabar įsikūrusi Kaliningrado filharmonija, atstatyta Šv.Luizos evangelikų bažnyčia, priklausanti šiuo metu lėlių teatrui ir pilies Černiachovske (Įsrutyje) griuvėsiai, kurie vaidina kultūros centro vaidmenį.
Leidinys primena, kad iki 1945 metų Kaliningradas (buvęs Karaliaučius) drauge su aplinkinėmis teritorijomis priklausė Vokietijai, todėl turto, kurį grąžinti gali reikalauti ROB pagal įstatymus, įsigaliojančius nuo kitų metų pradžios, srityje nėra.
Į nedideles vietos liuteronų ir katalikų bendruomenes, kurios, kaip pažymi savaitraštis, pirmosios turi teisę į šį nekilnojamąjį turtą, niekas neatsižvelgia – ROB mano, kad jos yra „įkyrios varžovės“, ir mėgina jas išstumti iš šalies.
Kaip rašo „Der Spiegel“ publikacijos autorius, be federalinio įstatymo, yra dar ir vietos įstatymas, kurį „skubiai“ priėmė anklavo parlamentas ir kuriuo remdamasi, ROB gavo teisę į „labai vertingą vokiečių palikimą“.
Kaliningrado muziejaus „Friedlando vartai“ direktorė Svetlana Sokolova mano, kad parlamento sprendimas yra „katastrofa regiono kultūriniam paveldui ir turizmui“.
Ortodoksų Bažnyčia neturi pinigų seniems statiniams išlaikyti ar atstatyti, o investuotojų iš Vokietijos dabar nėra ko laukti, sako ji.
Bet labiausiai, kaip pažymi „Der Spiegel“, kaliningradiečiai nepatenkinti tuo, kad ROB užgrobė kelias Teutonų ordino tvirtoves ir pilis, „kurios niekada nebuvo kulto statiniai“.
Kaliningrado episkopatas aiškina šitai taip: juk kiekvienoje vokiečių pilyje „buvo koplyčia“.
