Tai buvo jau antras šį mėnesį intensyvių susitikimų ratas, kuriuose dalyvavo Kipro graikų lyderis Nicos Anastasiades ir jo Kipro turkų kolega Mustafa Akinci.
Šveicarijoje ant Pelerino kalno šalia Ženevos ežero vykusių derybų dalyviai turėjo paruošti būsimos federacijos vidinių sienų žemėlapį ir atverti kelią naujoms deryboms, per kurias iki kitų metų pradžios būtų galutinai susitarta.
Bet kaip ir ankstesnis penkių dienų derybų etapas lapkritį, dviejų dienų derybos nutrūko ankstų rytą, dalyviams nepasiekus konkrečių rezultatų ir kaltinant vieniems kitus.
Tarptautinės bendruomenės pripažįstamos Kipro graikų turkų vyriausybės atstovas sakė, kad „ši naktis nebuvo gera mūsų šaliai“.
„Mes esame visiškai nepatenkinti ir nuoširdžiai apgailestaujame, kad dėl Turkijos požiūrio buvo neįmanoma užbaigti daug žadančio proceso“, – Nicos Christodoulides sakė žurnalistams.
Tuo metu Kipro turkų lyderis kaltino Kipro graikus atkakliai laikantis „maksimalistinių pozicijų“ teritorijų ir kitais opiais klausimais.
Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai įsiveržusios Turkijos pajėgos okupavo salos šiaurę, atsakydamos į Atėnų organizuotą perversmą, kurio tikslas buvo prijungti salą prie Graikijos.
Šiaurinę salos dalį valdo 1983 metais nepriklausoma pasiskelbusi Šiaurės Kipro turkų respublika, kurią pripažįsta tik Turkija. Ankara ten tebėra dislokavusi 35 tūkst. karių.
Kipro turkai 1974 metais sudarė vos 18 procentų salos gyventojų, tačiau dabar jie kontroliuoja daugiau nei trečdalį Kipro teritorijos.
