Praėjusį ketvirtadienį, praėjus beveik mėnesiui po rinkimų į Bundestagą, daugiausia balsų gavę kanclerės Angelos Merkel kikščionys demokratai sutarė su socialdemokratais sėsti prie derybų stalo dėl didžiosios koalicijos formavimo. Vis dėlto šios naujienos sukeltą euforiją greitai gali nugesinti nesutarimai tarp dviejų pagrindinių Vokietijos politinių jėgų ir netgi trintys partijų viduje, rašo spiegel.de.
Apie didžiąją koaliciją galvojančios Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), jos partnerė iš Bavarijos Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) ir Socialdemokratų partija (SPD) žino, kad tai nebus santuoka iš meilės. Laukia sunkios derybos, kurios greičiausiai truks kelias savaites, ir abi pusės bus priverstos atsisakyti svarbių savo programų punktų, kad būtų rastas kompromisas.
Kaip rašo spiegel.de, tikėtina, kad galutinis susitarimas mažiausiai džiaugsmo suteiks Socialdemokratų partijai. Nors Lietuvoje „vaivorykštinė“ konservatorių-socialdemokratų koalicija yra sunkiai įsivaizduojamas dalykas, Vokietiją ji yra valdžiusi, pastarąjį kartą 2005-2009 metais. Vis dėlto socialdemokratams anoji kadencija baigėsi pralaimėjimu po to sekusiuose rinkimuose, taigi ir šįkart jie nedega entuziazmu būti jaunesniais A.Merkel konservatorių partneriais.
Hannelore Kraft, antrasis žmogus SPD ir daugiausia gyventojų turinčios Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės gubernatorė, praeitą ketvirtadienį pabrėžė, kad jos partija jokiais būdais nenori būti laikomi mažuoju broliu būsimojoje vyriausybėje. „Mes aiškiai pasakėme, kokia mūsų pozicija esminiais klausimais“, – ji sakė televizijai ZDF.
SPD lyderis Sigmaras Gabrielis kalbėjo dalykiškiau. „Manome, kad sugebėsime rasti bendrą pagrindą“, – jis pakomentavo ketvirtadienį. Ir pridėjo, kad SPD derybų grupė „vienbalsiai“ nusprendė rekomenduoti pradėti derybas su konservatoriais.
Vienbalsiškumą jis paminėjo ne be reikalo. SPD gretose justi tam tikras nenoras sudaryti dar vieną didžiąją koaliciją su konservatoriais, tad partijos vyresnybė turi parodyti vienybę, kad įtikintų eilinius narius.
SPD siekia įvesti Vokietijoje minimalų darbo užmokestį, leisti dvigubą pilietybę ir palengvinti imigracijos reikalavimus pabėgėliams.
Tuo tarpu krikdemų gretose tokių problemų mažiau – CDU ir CSU darys tai, ką nuspręs partijų lyderiai Angela Merkel ir Hortsas Seehoferis, nors eiliniai nariai irgi nerodo didelio entuziazmo dar vienai didžiajai koalicijai.
Vis dėlto kitos išeities nėra – CDU partnerė kadenciją baigiančioje vyriausybėje Laisvųjų demokratų partija į Bundestagą nepateko, o Žaliųjų partija praeitą savaitę nutraukė derybas dėl koalicijos. Socialdemokratai – vienintelė likusi galimybė suformuoti daugumos vyriausybę. Vis dėlto konservatoriams iki daugumos Bundestage, žemesniuosiuose Vokietijos federalinio parlamento rūmuose, trūksta tik penkių vietų, taigi paradui ir toliau tvirtai vadovaus A.Merkel.
Tačiau tai nereiškia, kad ir konservatoriams neteks eiti į kompromisus. Iki šiol nenuolaidžiausi buvo Bavarijos krikščionys iš CSU, tačiau jų lyderis H.Seehoferis jau pranešė sutiksiantis nusileisti dėl kai kurių esminių socialdemokratų reikalavimų. SPD siekia įvesti Vokietijoje minimalų darbo užmokestį, leisti dvigubą pilietybę ir palengvinti imigracijos reikalavimus pabėgėliams. Vis dėlto kompromiso vardan socialdemokratams gali tekti paaukoti siekius pakelti mokesčius ir panaikinti pašalpas nedirbantiems tėvams.
Kiti derybose laukiantys sudėtingi klausimai – energetinė politika (kiek vartotojai turėtų subsidijuoti planuojamą Vokietijos perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių) ir dabartinės sveikatos draudimo sistemos ateitis (pavyzdžiui, ar verta išlaikyti dabartinę padėtį, kai kartu egzistuoja valstybinė ir privati draudimo sistemos).
Tikimasi, kad krikdemų ir socialdemokratų derybos galėtų prasidėti jau šį trečiadienį, dieną po to, kai naujasis Bundestagas susirinks į pirmąją sesiją.
