Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dešimt faktų apie Černobylio katastrofą

Černobylis, 1986 m.
„Scanpix“ nuotr. / Černobylis, 1986 m.
Šaltinis: 15min
0
A A

Balandžio 26-ąją pasaulis mini vienos iš didžiausių katastrofų – Černobylio atominės elektrinės avarijos – 26-ąsias metines. 15min.lt kviečia prisiminti keletą su katastrofa susijusių aplinkybių.

1. Katastrofa atominėje jėgainėje įvyko per bandymą. Kontroliniai strypai, naudojami branduolinei reakcijai kontroliuoti reaktoriaus šerdyje, buvo ištraukti daugiau, nei leido saugumas. Reaktorius buvo paliktas veikti 7 procentų galingumu. Dėl konstrukcijos ydos energijos išeiga smarkiai šoktelėjo, karštis deformavo kontrolinius strypus.

Strypams įstrigus padidėjo garų slėgis, ir 1:23 val. nakties vietos laiku situacija tapo nebekontroliuojama – įvyko keletas sprogimų, didžiulis ugnies kamuolys nukėlė tūkstančio tonų masės plieno ir betono masės reaktoriaus stogą, suplėšė aušinimo vamzdžius ir pramušė stoge skylę. Į atmosferą buvo išmesta daug radioaktyvių medžiagų.

2. Sustabdyti taršos sklaidą ir užkirsti kelią dar didesnei katastrofai bandė tūkstančiai žmonių. Apie 1 800 sraigtasparnių gesindami gaisrą ant reaktoriaus išbėrė daugiau kaip 5 tūkst. tonų smėlio ir švino. Bandymas suvaldyti katastrofą kainavo apie 18 mlrd. rublių. Ši suma sudavė nemažą smūgį Sovietų Sąjungos ekonomikai.

3. Sovietų valdžia informaciją apie katastrofą norėjo nuslėpti, bet balandžio 28 d. Švedijos aplinkos monitoringo stotys užfiksavo itin aukštą radiacijos lygį. Panašūs stebėjimo duomenys buvo užfiksuoti ir Norvegijoje bei Suomijoje. Sovietų valdžia buvo priversta pripažinti, kad Černobylyje įvyko nelaimė.

Sovietų valdžia informaciją apie katastrofą norėjo nuslėpti, bet balandžio 28 d. Švedijos aplinkos monitoringo stotys užfiksavo itin aukštą radiacijos lygį.

4. Po katastrofos (1986–2000 metais) iš labiausiai radiacijos paveiktų teritorijų Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje buvo evakuota apie 350 tūkst. žmonių.

5. Baltarusijai teko 70 proc. Černobylio katastrofos radiacijos. Tūkstančiai šalies gyventojų susirgo įvairiomis ligomis, kaip antai leukemija, skydliaukės vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Skaičiuojama, kad viena iš tiesioginių katastrofos pasekmių Baltarusijai – iki 2011 metų netekta daugiau nei 235 mlrd. JAV dolerių pajamų. Po Černobylio katastrofos radioaktyviomis medžiagomis buvo užteršta penktadalis Baltarusijos žemės ūkių.

6. Sprogimas Černobylio jėgainėje sukūrė didžiulį radioaktyvų debesį, padengusį visą Europos žemyną. Nors katastrofa įvyko prieš 26 metus, nelaimės pasekmės jaučiamos iki šiol.

7. Dar ir šiandien mokamos kompensacijos apie 7 mln. žmonių, kuriuos tiesiogiai paveikė Černobylio katastrofa. Teigiama, kad 5–7 proc. kasmetinių Ukrainos valdžios išlaidų sudaro išmokos Černobylio aukoms.

8. Katastrofą bandyta suvaldyti palaidojant atominės jėgainės kompleksą milžiniškame betono karste – sarkofage. Pastarasis jau gerokai nusidėvėjo, tad praėjusiais metais Europos Komisija pareiškė skirsianti Ukrainai 110 mln. eurų – šios lėšos padėtų įrengti naują sarkofagą Černobylio atominėje elektrinėje.

9. Tiesioginių ir netiesioginių Černobylio katastrofos sąlygotų mirčių statistika skiriasi. Černobylio forumo skaičiavimu, šių mirčių skaičius – keli tūkstančiai. Tačiau nevyriausybinės organizacijos „Greenpeace“ skaičiavimu, iš viso nelaimė nulėmė iki 93 tūkst. žmonių mirčių (įskaitant mirtis nuo vėžio). Nevyriausybinė organizacija Ukrainos Černobylio sąjunga skaičiuoja, kad iki 2011 metų iš viso nuo katastrofos pasekmių žuvo beveik 734 tūkst. žmonių.

10. Pasak pareigūnų, visiškam Černobylio jėgainės katastrofos pasekmių likvidavimui gali prireikti iki 100 metų. Iki šiol 30 kilometrų spinduliu aplink nelaimės vietą yra apsaugos zona.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min