Palestiniečių nacionaliniu poetu laikomas M.Darwishas, kuris yra 1988 metais paskelbtos nepriklausomybės deklaracijos autorius, pelnė daug tarptautinių apdovanojimų ir yra laikomas vienu iš garsiausių arabų pasaulio rašytojų.
Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas vadovavo vidurdienį vykusiai ceremonijai, kurioje dalyvavo aukšti palestiniečių pareigūnai, arabų kilmės Izraelio parlamento nariai, ir dešimtys garbingų svečių iš užsienio. Ceremonija vyko M.Abbaso rezidencijoje „Muqataa“ Vakarų Krante esančiame Ramalos mieste.
„Mūsų tautos istorija yra tavo istorija, Mahmudai. Dėl šio mūsų susitikimo ji tapo dar labiau išbaiggta ir dar gražesnė, – atminimo kalboje sakė M.Abbasas. – Mahmudai, tu liksi su mumis, nes simbolizuoji viską, kas mus vienija.“
Palestiniečių prezidentas taip pat pareiškė tikįs, kad „jo eilėse išaukštinta vėliava vieną dieną plazdens virš minaretų, bažnyčių ir sienų Jeruzalėje – kada nors susikursiančios palestiniečių valstybės amžinojoje sostinėje.“
M.Abbasas pareiškė, kad M.Darwishas kada nors bus palaidotas Šventajame Mieste (Jeruzalėje) drauge su savo garsiuoju palestiniečių lyderiu Yasseru Arafatu. Pastarasis buvo palaidotas Ramaloje 2004 metais, o į jo laidotuvėse susirinko šimtai tūkstančių žmonių.
Palestiniečių vėliava užklotas ir geltonais žiedais papuoštas karstas buvo vežamas Ramalos gatvėmis į laidojimo vietą šalia miesto Kultūros rūmų. Pasak palestiniečių policijos, laidotuvių procesiją stebėjo dešimtys tūkstančių žmonių.
„Darwishas visada buvo palestiniečių kovos simbolis. Jis pasauliui papasakojo apie mūsų kančias, - sakė 24-erių Riham Beidun, kuri stebėjo laidotuvių procesiją. – Nebebus kito tokio kaip jis.“
M.Darwishas mirė šeštadienį JAV ligoninėje, sulaukęs 67-erių. Jo mirties priežastimi tapo komplikacijos po širdies operacijos.
Poeto palaikai pirmiausiai buvo nuskraidinti į Jordaniją. Ten buvo surengta dvi valandas trukusi ceremonija, kurioje dalyvavo palestiniečių ir Jordanijos pareigūnai.
M.Darvišas daugelį metų griežtai kritikavo Izraelį ir praeito amžiaus septintajame dešimtmetį buvo keletą kartų suimtas. Jis išvyko į savanorišką tremtį 1970 metais, ir daugiau nei 25 metus gyveno Paryžiuje, Maskvoje ir kelių arabų valstybių sostinėse.
Poetas atgulė amžino poilsio kape, nuo kurio matosi Jeruzalė. Palestiniečiai tikisi, kad šis miestas kada nors taps sostine jų valstybės, kurios ilgesį poetas išliejo savo eilėse, kupinose liūdesio dėl tremties ir praradimų.
