Sekite 15min Google
Maskvai stiprinant savo karinį buvimą, o Vašingtonui grasinant Grenlandijai, 27 valstybių blokas buvo priverstas persvarstyti savo prioritetus Arktyje ir nuo klimato problemų pereiti prie saugumo klausimų.
„Arktis yra viena iš vietų, kur susiduria geopolitinės tektoninės plokštės“, – pareiškė Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
„Matydami, kad suverenitetas, teritorinis vientisumas ir taisyklės, užtikrinusios stabilumą regione, nebėra savaime suprantami dalykai, turime veikti ir keisti savo strateginę laikyseną“, – pridūrė ji.
Pagal naująjį planą blokas nori sustiprinti stebėjimą regione didindamas palydovinį monitoringą ir įkurdamas „jūrų saugumo“ centrą.
Šia iniciatyva siekiama geriau sutelkti Briuselio ir valstybių narių duomenis, kad būtų lengviau apsaugoti tokią infrastruktūrą kaip povandeniniai kabeliai ir sekti tokias grėsmes kaip Rusijos šešėlinis naftos tanklaivių laivynas, pažeidžiantis sankcijas.
„Rusija plečia savo karinį pėdsaką tolimojoje šiaurėje. Maskva atnaujino sovietinių laikų bazes ir regione bando naujus ginklus“, – teigė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas).
„Dronų įsiveržimai, GPS trikdymas ir povandeninių kabelių sabotažas kenkia Arkties saugumui“, – pridūrė ji.
Tuo tarpu blokas, atsilikdamas nuo Rusijos, nori padidinti Europos turimų ledlaužių skaičių ir „parengs galimybes bendriems pirkimams, telkimui ir dalijimuisi“ svarbiausiais pajėgumais.
Turėdama tris Arkties šalis tarp savo 27 narių – Daniją, Suomiją ir Švediją – ES šioje plotmėje turi tiesioginių interesų.
Konkurencija Arktyje jau seniai didėja, nes dėl visuotinio atšilimo tirpsta jūros ledas. Maskva, Pekinas ir Vašingtonas didina aktyvumą, varžydamiesi dėl gamtinių išteklių ir naujų jūrų kelių.
Parama Grenlandijai
Tačiau ES poreikis naujam požiūriui išryškėjo tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ėmė kelti reikalavimus Danijos autonominei teritorijai Grenlandijai.
Nors nuo metų pradžios D. Trumpo tonas atvėso ir galiausiai pavyko pasirašyti saugumo susitarimą su Grenlandija ir Danija, daugelis Europoje išlieka atsargūs.
Rugsėjį U. von der Leyen paskelbė apie 200 mln. eurų paketą Grenlandijai. Vizito šioje saloje metu ji pareiškė, kad ES pasiryžusi „būti labiau matoma ir labiau įsitraukusi Grenlandijoje ir Arktyje“.
Kai kurios strategijoje išvardytos iniciatyvos, atrodo, yra skirtos mažinti priklausomybę nuo Vašingtono.
Briuselis planuoja „suverenų ir saugų“ povandeninį kabelį, kuris sujungtų Grenlandiją su ES žemynine dalimi, kaip dalį platesnio „visos Arkties“ kabelio projekto, taip pat jungiančio Kanadą, Japoniją ir Pietų Korėją.
Blokas taip pat siekia užtikrinti palydovinį ryšį Arktyje per palydovų spiečiaus projektą IRIS², kuriuo norima varžytis su Elono Musko (Ilono Masko) „Starlink“.
Strategijoje pabrėžiamas bendradarbiavimo su „bendramintėmis“ ne ES šalimis, tokiomis kaip Kanada, Jungtinė Karalystė (JK) ir Norvegija, poreikis bei numatomas reguliarus „Šiaurės kaimynystės“ partnerių aukščiausiojo lygio susitikimas.
Be kitų planų, taip pat numatomos investicijos į atsinaujinančią energetiką ir svarbiausių žaliavų projektus.
Tuo tarpu ES energetikos komisaras Danas Jorgensenas pareiškė, kad bloko pozicija „dėl gręžimo Arktyje išlieka ta pati ir yra labai aiški: nafta, anglys ir dujos turi likti žemėje“.
