Pirmąjį subatominių dalelių srautą į Didįjį hadronų greitintuvą (Large Hadron Collider, LHC) tikimasi paleisti „šeštadienį paryčiais“, naujienų agentūrai AFP sakė CERN atstovas spaudai Jamesas Gilliesas.
Tačiau atstovas pridūrė, kad šio bandymo laikas dar nėra tiksliai nustatytas. Netoli Ženevos abipus Prancūzijos ir Šveicarijos sienos esantis giliai po žeme įrengtas greitintuvas, kurio žiedinio tunelio ilgis – 27 kilometrai, mokslininkams turėtų padėti atskleisti daugelį Visatos raidos ir medžiagos prigimties paslapčių.
Tačiau šis sudėtingas įrenginys dėl virtinės techninių gedimų buvo išjungtas praėjus vos devynioms dienoms po jo iškilmingo pristatymo praeitų metų rugsėjį. Nuo to laiko inžinieriai patikrino LHC agregatus ir juos išbandė, paleidę visa galia, turinčia suteikti greitinimo kanale skriejančioms dalelėms 5 teraelektronvoltų energiją.
Šiuo metu netoli Čikagos veikiantis antrasis didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas „Fermilab“ išvysto tik 1 teraelektronvolto galią. Rugpjūtį CERN nurodė, kad iš naujo paleistas LHC daleles iš pradžių greitins tik iki 3,5 teraelektronvoltų, kad operatoriai įgytų patirties valdant šį įrenginį.
Pirmųjų mokslinių duomenų tikimasi gauti praėjus kelioms savaitėms po pirmojo dalelių srauto paleidimo. Pasak CERN, greitintuvas veiks ne visa galia, kol „bus sukaupta reikšminga duomenų imtis“, o vėliau dalelių energija bus palaipsniui didinama.
LHC projekto įgyvendinimas truko beveik 20 metų ir kainavo 6 mlrd. Šveicarijos frankų (apie 13,5 mlrd. litų). Jis tapo vienu iš brangiausių ir sudėtingiausių kada nors sumanytų mokslinių bandymų.
