Didžiausios per 30 metų NATO pratybos šiemet surengtos būtent Norvegijoje. Jose dalyvauja 50 tūkstančių karių, per 60 laivų ir šimtus orlaivių. NATO 2017 metais sustiprino pasirengimą apsaugoti Šiaurės Atlanto vandens kelią, gyvybiškai svarbų, kad Jungtinės Valstijos galėtų atsiųsti pastiprinimų į Europą ir atkūrė tuo besirūpinančią vadavietę.
„Galime Norvegijos žmonėms parodyti, kad Aljansas, jei prireiks, pajėgus atvykti į Norvegiją ir mums padėti“, – kalbėjo Norvegijos gynybos ministras Frankas Bakke-Jensenas.
Jis pabrėžė, kad Šiaurės šalis jungia tai, kad jos yra penkios, tarptautiniu mastu nedidelės valstybės, tačiau tvirtai pasiryžusios ginti demokratiją.
„Mes turime skirtingus gynybos modelius, nes Švedija ir Suomija nėra NATO narės, bet mes veikiame kartu. Mūsų stiprybė yra tai, kad iškilus pavojui vienai valstybei mes esame pasirengę ginti ją visos“, – teigė F.Bakke-Jensenas.
„Suomių daliniai yra Švedijos brigadose. Mūsų karo lėktuvai dažnai pratybose veikia kartu“, – apie integruotą gynybos sistemą pasakojo Norvegijos gynybos ministras, pridurdamas, kad bendradarbiaujama net derinant uniformas ir jų detales.
Jo teigimu, Šiaurės šalys ketina plėsti bendradarbiavimą, plačiau veikti kibernetinio saugumo srityje, kur kyla vis naujų iššūkių.
„Kibernetinio saugumo klausimai iškyla net ir sveikatos apsaugos sistemoje“, – apie naujus pavojus pasakojo F.Bakke-Jensenas, pabrėždamas, kad atakas rengia ne tik paskiri programišiai, bet ir priešiškų valstybių remiami veikėjai.
Siūlo plėstis ir į Baltijos regioną
Suomijos parlamentaras Wille Rydmanas pabrėžė, kad Rusija kelia vis didesnę grėsmę Baltijos regione ir stiprėjantis bendradarbiavimas prisideda prie atgrasymo.
„Šiaurės šalių bendradarbiavimas turėtų plėstis ir apimti Baltijos regioną“, – kalbėjo suomis, teiraudamasis Norvegijos gynybos ministro ar gynybos strategija nereikalauja permąstymo.
„Gynyba yra nacionalinės politikos dalis. Šiaurės šalių stiprybė yra tai, kad mes gerbiame tokias nacionalines pozicijas, kai Švedija ir Suomija nėra NATO narės, bet gebame dirbti kartu ir gynybos srityje“, – atsakė F.Bakke-Jensenas.
Jo teigimu, naujos ataskaitos, kokią buvo parengęs dabartinis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, nėra reikalingos, nes dabartinės grėsmės yra žinomos.
Danijos politikė Anette Lind teiravosi, ar Švedija ir Suomija negalėtų tapti bendros pakrantės sargybos sistemos dalimi, kuri prisideda ne tik prie sienų apsaugos, bet ir dalyvauja aplinkos apsaugos projektuose.
Norvegijos gynybos ministras pripažino, kad tokia galimybė yra, tačiau teigė, kad tam reikalinga Stokholmo ir Helsinkio iniciatyva.
„Savo saugumą galime užtikrinti ne tik bendru patruliavimu, bet ir keitimusi informacija. Kai viena iš valstybių sužino ar pastebi kažką įtartino, ji gali perspėti kitas“, – teigė F.Bakke-Jensenas.
Iškėlė nuolatinių JAV karinių bazių idėją
Švedijos parlamentaras Palas Jonsonas dėkojo Norvegijai už septynis sraigtasparnius, kurie panaudoti miškų gaisrų Švedijoje gesinimui. Jo teigimu, ši pagalba padėjo apsaugoti ir jo artimųjų gyvybes bei turtą.
„Turėtume pagalvoti ir apie Amerikos karinio dalyvavimo Europoje stiprinimą“, – pastebėjo jis, teikdamas siūlymus Šiaurės tarybai. Jo teigimu, Norvegija ir kitos Šiaurės valstybės galėtų svarstyti nuolatinių JAV karinių bazių įkūrimo galimybę.
„Taip, aš kalbėdamas jau užsiminiau, kad turėtume gerbti aljansus ir senus susitarimus, dėl kurių sprendžia kiekviena valstybė. Norvegijoje mes bandėme balansuoti savo gynybos politiką, kai įstoję į NATO sutarėme, kad neturėsime nuolatinių bazių, atsižvelgdami į mūsų rytinių kaimynų (Rusijos) nerimą.
Dabar mes neturime nuolatinių bazių, tačiau yra rotuojami Amerikos kariai, vyksta pratybos. Kiekviena valstybė sprendžia pagal savo situaciją“, – teigė Norvegijos gynybos ministras.
Piktinosi ginklų pardavimu Saudo Arabijai
Danijos politikas, žaliųjų atstovas Christianas Juhlis piktinosi, kad vis daugiau pinigų Šiaurės šalyse išleidžiama gynybos sektoriaus stiprinimui, bet ne taikos palaikymo misijoms.
„Mes pardavinėjame ginklus Saudo Arabijai, o taikos palaikymui pinigų nėra. Turėtume investuoti ne į žmonių žudymą, o į taikos išsaugojimą“, – piktinosi jis.
Norvegijos gynybos ministras atrėžė, kad jo šalis vadovaujasi įstatymais ir veikia saugumo srityse, kurios svarbios globaliu mastu. Jis pabrėžė NATO veiksmų sėkmę užtikrinant stabilumą Afganistane ir Irake.
15min žurnalisto kelionę į Norvegiją apmokėjo Šiaurės šalių ministrų tarybos biuras. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.
