ES šalių pilietybė buvo suteikta 67 tūkst. marokiečių, kurie sudaro gausiausią atvykėlių grupę Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Nyderlanduose.
Turkai (iš viso 49,9 tūkst.) dažniausiai įsikuria Vokietijoje, kur jie yra pagrindinė šalies pilietybę gaunančių žmonių grupė.
Ekvadoriečiai paprastai traukia į Ispaniją, o indai – į Jungtinę Karalystę, atspindėdami ilgalaikius darbo, istorinius arba kultūros ryšius.
Kai kurios Bendrijos šalys suteikia pilietybę daugiausia atvykėliams iš kurios nors vienos šalies.
65 proc. natūralizuotų Vengrijos piliečių yra atvykę iš Rumunijos, o iki 65 proc. naujųjų Graikijos piliečių yra albanai.
Gyventojai iš buvusios Sovietų Sąjungos, iki šiol neturėję pripažintos pilietybės, sudaro 96 proc. naujų piliečių Latvijoje ir 91 proc. – Estijoje.
Airijoje pilietybę gauna daugiausia atvykėliai iš Nigerijos, vartojantys portugalų kalbą – Liuksemburge, australai – Maltoje, irakiečiai – Švedijoje, o ukrainiečiai – Čekijoje ir Lenkijoje.
Daugiausia atvykėlių natūralizavo Didžioji Britanija (195 tūkst.), taip pat Prancūzija (143 tūkst.), Ispanija (124 tūkst.) ir Vokietija, o jos visos suteikė pilietybę 70 proc. vidų ES pilietybę gavusių atvykėlių.
Tačiau vertinant pagal gyventojų skaičių, labiausiai savo piliečių pagausino Liuksemburgas, suteikęs pilietybę 4 300 žmonių – šioje šalyje tūkstančiui gyventojų tenka 8,6 natūralizuoto piliečio.
Antrąją vietą užima Švedija (3,5) ir Belgija (3,2).
Europos Sąjungoje 2010 metais tūkstančiui gyventojų teko vidutiniškai 1,6 pilietybę gavusio migranto.
