Leidinys pažymi, kad pagrindinis tikslas pirmiausia yra Rusijos karinė logistika. Tam tikra pažanga jau pasiekta vienoje svarbiausių Rusijos kariuomenės tiekimo krypčių.
„Bulava“ – tik vienas iš daugelio vidutinio nuotolio dronų, kuriuos Ukraina naudoja vis galingesniems smūgiams prieš Rusijos kariuomenę.
Straipsnyje teigiama, kad iki šiol Kyjivas daugiausia dėmesio skyrė vadinamosios „mirties zonos“ kūrimui 15–30 kilometrų ruože palei fronto liniją. Tačiau dabar Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos siekia ją išplėsti iki 150 kilometrų už kontakto linijos ribų.
„Vienas iš mūsų prioritetų artimiausiais mėnesiais yra vidutinio nuotolio smūgiai. Šiais metais jau užsakėme penkis kartus daugiau tokių priemonių nei pernai ir toliau didinsime užsakymus bei gamybos apimtis“, – balandžio pabaigoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Leidinys aiškina, kad Ukrainos tikslas – reikšmingai sutrikdyti Rusijos karinę logistiką. Iki 150 kilometrų gylyje yra svarbios oro gynybos pozicijos, vadavietės, aerodromai, remonto dirbtuvės ir tiekimo sandėliai.
„Dėl to Rusija bus priversta perkelti savo logistikos sistemą iš „vidurinės zonos“ dar toliau nuo fronto linijos, o tai smarkiai apsunkins kariuomenės aprūpinimą“, – rašoma straipsnyje.
Pasak Ukrainos kariuomenės vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio, vien kovą buvo smogta 143 Rusijos logistikos objektams ir sandėliams, 52 vadavietėms bei 20 naftos ir energetikos infrastruktūros objektų. Balandį smūgių skaičius padvigubėjo, tačiau Ukraina planuoja dar didesnius mastus.
Syrskis spartų vystymąsi sieja su augančiais vietos gamintojų pajėgumais, geresniu aptarnavimu ir organizaciniais pokyčiais vadovavimo struktūroje.
„Operacijos „vidurinėje zonoje“ taip pat remia Ukrainos smūgius tolimojo nuotolio dronais, kurie jau metus sistemingai taikosi į Rusijos naftos infrastruktūrą ir karinio-pramoninio komplekso objektus“, – pažymi leidinys.
Straipsnyje teigiama, kad „dronų karo“ iniciatyva vis labiau krypsta Ukrainos naudai. Ukrainos dronai, aprūpinti dirbtiniu intelektu pagrįstomis taikinių atpažinimo sistemomis ir „Starlink“ ryšiu, dominuoja fronte. Jie riboja Rusijos puolamąsias operacijas ir kartu sukelia didžiąją dalį Rusijos nuostolių.
Pasak ISW, Rusijos puolimas Ukrainoje pastaraisiais mėnesiais beveik sustojo, o balandį Maskva, manoma, netgi prarado dalį teritorijų. Be to, Ukrainos pajėgos surengė keletą kontrpuolimų ir pasiekė didžiausių teritorinių laimėjimų nuo Kursko operacijos 2024 metų rugpjūtį.
„Ar Ukrainos sėkmė dronų kare taps lemiamu karo lūžio tašku, dar reikia pamatyti. Kyjivui teks surengti šimtus papildomų dronų atakų, kol Rusijos kariuomenė ir pramonė atsidurs sudėtingoje padėtyje“, – prognozuoja leidinys.
Leidinys taip pat pažymi, kad rimtos pasekmės jau matomos Kryme, kurį Maskva okupavo pažeisdama tarptautinę teisę. Sausumos koridorius, jungiantis Rusiją su Krymu, tapo strateginiu Ukrainos taikiniu. Dėl sustiprėjusių Ukrainos vidutinio nuotolio dronų atakų šis koridorius dabar laikomas pažeidžiamu.
„Tiekimo maršrutas nuo Taganrogo per Mariupolį, Berdjanską ir Melitopolį į Krymą vis dažniau patenka po smūgiais“, – aiškina leidinys.
Tuo metu Rusija uždarė šį kelią civiliniam transportui. Vien balandį ir gegužę buvo užfiksuota daugiau nei 60 geolokuotų Ukrainos smūgių, nors tikrasis jų skaičius greičiausiai yra didesnis.
Leidinys priduria, kad nors egzistuoja Kerčės tiltas kaip alternatyva, po kelių Ukrainos atakų juo galima naudotis tik ribotai.
Straipsnyje pabrėžiama, kad kalbama ne tik apie susisiekimą su Krymu. Jau kelis mėnesius Ukrainos dronų spiečiai atakuoja Rusijos karinius objektus pusiasalyje: karinius uostus, oro bazes, radarų stotis, naftos saugyklas bei dronų ir raketų sandėlius.
