Vokietijos policijos vadovai kaltinimus, kad juos ir despotiško Baltarusijos režimo vadovą A. Lukašenką sieja įtartini ryšiai, praėjusią savaitę atmetė. Tačiau nauja informacija patvirtino, kad pasklidę gandai iš tikrųjų yra tiesa.
Federalinės policijos vadovas Matthiasas Seegeris anksčiau tvirtino, kad įtarimai yra „visiška nesąmonė“. Jis dėl visuomenei nepaaiškintų priežasčių vėliau buvo atleistas iš tarnybos. Anot M. Seegerio, Vokietijos policija palaikė tik labai silpnus ryšius su Baltarusijos pasienio apsauga, o net ir jie buvo nutraukti prieš dvejus metus.
Tačiau kraštutinė Vokietijos „Kairioji partija“ pateikė užklausą apie policijos operacijas šalies Vyriausybei. Iš pateikto atsakymo paaiškėjo, kad M. Seegeris melavo. Dar praėjusiais metais Vokietijos federalinė policija nebuvo baigusi apmokymų Baltarusijos pareigūnams. Pasak Vyriausybės, 2011 metais vokiečiai mažų mažiausiai vis dar apmokinėjo A. Lukašenkos režimo teisėsaugos ekspertus apie rizikos analizę.
Į apmokymų datą – nuo 2011 metų vasario 21 iki 25 dienos – verta atkreipti ypatingą dėmesį. Jie prasidėjo praėjus vos kelioms dienoms, kai prieš teismą stojo prieš įtartinus 2010 metų prezidento rinkimų rezultatus protestavę opozicijos nariai.
2010 gruodį specialieji policijos padaliniai sumušė protestų dalyvius ir suėmė apie 700 žmonių, įskaitant beveik visus opozicijos kandidatus į prezidentus. Po tokių Baltarusijos veiksmų 2011 metų sausį Europos Sąjunga įvedė drastiškas sankcijas diktatoriškam režimui. Tačiau Vokietijos policija dėl to galvos nesuko, keliaudama į Baltarusiją jau po kelių savaičių, atkreipia dėmesį „Spiegel Online“.
Nuo rinkimų 1994-aisiais, kai A. Lukašenka tapo pirmuoju Baltarusijos prezidentu, jis tapo tarptautinės bendruomenės galvos skausmu – nuolat kritikuojama žmogaus teisių padėtis šalyje. Šių metų kovą ES, reikšdama susirūpinimą šalyje vykdomai represinei policijai, išplėtė sankcijas Baltarusijai.
