Dingo kaip į vandenį: Ukrainos kariai prakalbo, kas nutiko su milijonus kainavusiais Vakarų tankais

Vienintelis dalykas, kurio trūko šiame paveiksle – tai tankai, suteikę vardą 33-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados batalionui.

Šie šarvuočiai, dar visai neseniai buvę geidžiamiausiais vakarietiškais ginklais, dabar stovi beveik nenaudojami, paslėpti kažkur miškuose ir apraizgyti voratinklių.

Pasirodė, kad šios per didelius vargus įsigytos 10 milijonų dolerių vertės kovos mašinos neprilygsta pigiems dronams, kurie dabar dominuoja mūšio lauke. Nepaisant to, Ukraina vis tiek juos tausoja ir moko karius jais naudotis, tuo pačiu bandydama atrasti naujų būdų, kaip juos pritaikyti fronto linijoje.

Brendan Hoffman/ „The New York Times“/Ukrainos kariai keičia tanko „Leopard 2A4“ variklį

„Šarvuotų transporto priemonių praktiškai nenaudojame, – kiek anksčiau pareiškė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis. – Tai veda prie kito klausimo: kaip galėtume suteikti mūsų šarvuočiams naują gyvenimą?“.

Šis klausimas atsidūrė ir ginčo dėl karinės strategijos centre, praėjusį mėnesį O.Syrskiui kainavusio ginkluotųjų pajėgų vado postą.

Tačiau kai kurios iš geriausių Ukrainos tankų divizijų atsakymo nelaukia.

„Tankų įgulos neturėtų įstrigti vienoje vietoje“, – pareiškė 33-iosios divizijos vadas, kuris, kaip ir dauguma karių, nurodė tik savo šaukinį – „Morpheus“. Jis nurodė savo kariams išmokti ką nors naujo.

„Visi juokėsi iš rusų“

Prašymai dėl vakarietiškų tankų iš Ukrainos pasigirdo beveik iškart po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją. Tada jie atrodė gyvybiškai reikalingi.

Kadras iš vaizdo įrašo/Amerikiečių tankas „Abrams“ Ukrainoje

Ukrainos sąjungininkai jų perdavimui priešinosi iki pat 2023 m. sausio. Tačiau po įtemptų derybų ir paaštrėjusio visuomenės spaudimo Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Jungtinės Valstijos pakeitė savo poziciją.

Iš dalies tam ir buvo suformuota 33-ioji brigada. Ji turėjo priimti Vakarų tankus. Tačiau, kai vėlyvą pavasarį jie atsidūrė mūšio lauke, pigūs dronai sugebėdavo pažeisti silpniausias jų vietas ir pridarydavo neatitaisomos žalos.

Rusijos pajėgos pirmosios pradėjo dangstyti savo tankus nuo dronų saugančiais tinklais ir specialiais metaliniais narvais.

„Tada visi iš jų juokėsi, sakė, kad gaminasi grilio kepsnines, – prisiminė 33-iosios brigados tankų priežiūros vadas, šaukiniu „Energetyk“. – Tačiau jie judėjo teisinga kryptimi.“

Bandydama išlaikyti savo tankus efektyvius mūšio lauke, Ukraina taip pat netrukus pasekė šiuo pavyzdžiu: ant sunkių šarvuočių montavo apsauginius narvus ir dinamišką šarvų apsaugą – išorines plokštes, kurios detonuoja nuo smūgio ir taip nukreipia atakuojančius sviedinius.

Stopkadras/Rusų „tankas-vėžlys“

Nepaisant pastangų, neilgai trukus abi pusės visiškai nustojo naudoti sunkiąją šarvuotą techniką tiesioginiams puolimams.

"Poilsio nėra"

Tankų įgulos privalo visada būti pasirengusios, pareiškė kuopos vadas, šaukiniu „Fin“.

Jo vyrai nuolat įsitraukę į pratybas, techninės tankų priežiūros subtilybes ir naujų apsaugų suvirinimo darbus.

„Nesvarbu, ar vyksta kovos veiksmai, ar ne – poilsio nėra“, – pasakojo 26 metų amžiaus karys, pirštais žaisdamas su savo talismanu – Mergelės Marijos atvaizdu, pakabintu ant juodos iš virvelių supintos apyrankės.

33-asis pulkas kas dvi savaites rengia šaudymo pratybas, kad neprarastų savo įgūdžių. Vieną saulėtą rytą, kariai tarp saulėgrąžų laukų atgabeno tanką ir pastatė taikinius.

Vadai su kitais kariškiais tuo tarpu sėdėjo laikinoje pavėsinėje, gliaudydami saulėgrąžas ir gurkšnodami „Pepsi“.

57-metų Jurijus Kosenka buvo ką tik grįžęs po dviejų savaičių fronto linijos apkasuose, kurie, anot jo, atsidavė drėgme ir pelėsiu.

Brendan Hoffman/ „The New York Times“/33-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados karys remontuoja tanką

Tankų mūšiai nevyko. Tačiau buvo tiek daug „uodų“, pasakojo karys, kasydamasis ranką ir rodydamas į dangų, leisdamas suprasti, kad turi omenyje tiek kandančius, tiek sprogstančius, jog į tualetą jam tekdavo neštis dronų detektorių.

Kaip ir dauguma kitų kariškių, Jurijus pripažino, kad jam netrukdo, jog nedalyvauja kovose, nes ir mūšių ir taip jau matė pakankamai.

„Karas yra karas. Jame nėra nieko, kas galėtų patikti“, – kalbėjo jis, įgulai užtaisant tanką sviediniais.

Netrukus kariškiai sulipo į tanką ir pasuko pabūklą. Pirmieji keli šūviai buvo netikslūs. Radijo ryšiu skriejo įsakymai, reikalaujantys pakoreguoti kursą.

Iššauti dar trys sviediniai. Nuo kiekvieno šūvio griausmo krūptelėjo tik pusė kareivių.

„Jūs nepataikėte“, – per radiją ir vėl pasigirdo vado balsas.

„Žinome – matome tai ir iš čia“, – atsakė vienas iš įgulos narių.

Atvirų šaltinių nuotr./Vakariečių tankas Ukrainoje atlaikė 10 smūgių dronais.

Tuo metu litrinis „Pepsi“ butelis jau buvo beveik tuščias. Tanko vairuotojas „Mechan“ išsitraukė smulkinta vištiena įdarytų blynų, kurių atsivežė iš neseniai pasibaigusių atostogų, ir pasidalijo su bendražygiais.

„Kartą jau degiau tanko viduje“

Šiandien 57-erių kovotojas „Energetyk" dirba miškuose Charkivo srityje, tolokai nuo fronto linijos. Ten čiulba paukščiai, ore tvyro medienos kvapas, o kamufliažinius tinklus tarp medžių galima pastebėti, tik atidžiai įsižiūrėjus.

Po tais tinklais stovi vokiečių „Leopard“ tankai, kurių bokšteliai nusukti atgal į „važiavimo padėtį“. Kai kurie šarvuočiai laukia remonto ar techninės priežiūros, pavyzdžiui, kol bus pakeista alyva. Kiti, kaip antai tas, apipintas voratinklių, stovi atsargoje parengtas kovai, nors tokių įsakymų jau senokai niekas nedalija.

Kariškis, šaukiniu „Energetyk“, prižiūrėjo komandą, keitusią variklį tankui, kuris užvažiavo ant minos ir užsiliepsnojo. Kitas tankas sulaukė drono smūgio tiesiai į bokštelį, pasakojo jis, ir mostelėjo šarvuočio stovėjimo vietos link, žengdamas purvinu miško taku su per petį permestais šaudmenimis.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Leopard 2

Pasirodo, žala jam buvo padaryta ne kovų, o „evakuacijos“ metu, kuomet prireikė tankais vilkti sugadintą įrangą, iš esmės paverčiant juos žvėriškai brangiais traktoriais.

Net ir tuomet, pridūrė netoliese cigaretę rūkęs Ukrainos gynėjas, slapyvardžiu „Archie“, tankai gali vykti į misijas tik esant prastam orui, kai dėl vėjo, lietaus ir blogo matomumo danguje būna mažiau dronų.

Anot kario, jei interneto ryšys būtų stabilesnis, atsiradusį laisvą laiką jis galėtų skirti mokymuisi ir galbūt patobulintų savo vokiečių kalbos įgūdžius.

57 metų „Archie“ pripažino, kad neprieštarautų grįžti į kovines misijas. Tačiau 30-čia metų jaunesnis kovotojas, slapyvardžiu „Golden“, tuo metu laukęs, kol galės nuvaryti tanką į tinklu apsaugotą vietą, teigė norintis, kad tankai apskritai nebebūtų naudojami.

„Kartą jau degiau tanko viduje – man to užtenka“, – nejaukiai nusijuokęs pareiškė karys, pasakodamas, kaip jam per plauką pavyko išgyventi.

„Uždarai liuką, išvažiuoji ir nežinai, ar grįši“

Po pratybų su tikrais šaudmenimis tanko vairuotojas „Mechan" ir jo įgula sugrįžo į nedidelį namelį, kuriame jie visi gyvena. Čia šaldytuvas užpildytas jo žmonos paruoštų skanėstų. Karys pakabino ginklą, o prakaituotą kombinezoną ir dulkėtus batus iškeitė į šortus ir sandalus.

Vyras prisėdo ant savo gulto ir, prieš pradėdamas virti žmonos gamintus bulvinius koldūnus, kalbėjo, kad po darbo su senais sovietiniais „T-64“ tankais labai laukė, kol galės pereiti prie „Leopardų“.

Ukrainos kariuomenės nuotr./ Sunaikinta Rusijos karinė technika, kuri bandė persikelti per Doneco upę

„Tai tarsi vairuoti „Mercedes“ ar „BMW“, – juokėsi jis, pakeldamas du nykščius į viršų, – bet dabar vairuoju retokai, dažniausiai tada, kai reikia ką nors vilkti.“

Ukrainos gynėjas parodė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jo tankas per lauką velka sudegusį automobilį. Jis nuogąstavo, kad be nuolatinės praktikos jis gali prarasti įgūdžius, todėl net ir tokios užduotys jam atrodo neblogos, nors ir yra pavojingos.

Dima, įsikūręs priešais esančiame gulte, suabejojo, ar verta „Leopard“ tankus naudoti kaip vilkikus, nes tai kelia grėsmę tiek šarvuočiams, tiek jų įguloms.

„Ir kam tai? Kad ištrauktumei sudegusį automobilį?“ – piktinosi jis.

Geriau persikvalifikuoti ir mokytis valdyti dronus, pridūrė kariškis – būtent tą naktimis ir darė kovotojas „Mechan“, prie savo lovos treniruodamasis su valdymo pultu.

Pilotuoti dronus jam atrodė keista ir neįprasta, tačiau vyras pripažino, kad tankų era jau baigėsi.

Ironiška, tačiau kai kurie 33-iosios brigados naujokai net nėra lietę tanko. Tarp jų ir 33 metų amžiaus karys, šaukiniu „Koržyk“, prie brigados prisijungęs 2025 metais. Dabar jis savo dienas leidžia tamsiose dirbtuvėse, remontuodamas antžeminius dronus.

Kartu su juo dirbantis 37-erių būrio vadas „Johnny“ taip pat anksčiau vairavo tankus, tačiau, kai sulaukė pasiūlymo pereiti į antžeminių dronų padalinį, nesudvejojo nė akimirkai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Karas Ukrainoje

Jis atkreipė dėmesį, kad, vairuojant tanką, „uždarai liuką, išvažiuoji ir neturi jokio supratimo, ar sugrįši“.

Eros pabaiga?

Būrio vadas „Fin“, tvirtino, kad tankai nebus nustumti į paraštes, nes jiems prisitaikyti padės naujosios technologijos. Jis spėjo, kad galbūt jie bus aprūpinti dirbtiniu intelektu, leidžiančiu sukurti apsauginius kupolus, arba dronų perėmėjais.

Grįžęs į vadavietę kovotojas „Morpheus" sakė, kad maždaug pusė jo bataliono karių persikvalifikavo į dronų operatorius.