Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 10 06, 07:00

Diplomatiniai šaltiniai: Kinijos požiūris į Rusiją keičiasi

Su Kinijos pareigūnais bendravę Europos Sąjungos diplomatai sako pastebėję, kad Kinijos parama Rusijai ima mažėti. Pekinas ypač griežtai pasisako prieš branduolinio ginklo panaudojimą. Tačiau tai dar nereiškia, kad kinai stoja į vieną gretą su Vakarais.
Kinijos kariai
Kinijos kariai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Tokios įžvalgomis pasidalijo Kinijos reikalus sekantis autoritetingas analitikas Noah Barkinas iš Vokietijos Maršalo fondo.

„Neseniai vykusiuose pokalbiuose su Kinijos kolegomis ES pareigūnai teigia pastebėję Pekino paramos Rusijai įtrūkimų. Kinijos diplomatai nebekaltina NATO dėl karo Ukrainoje ir aiškiai nurodė, kad Pekinas visiškai nepriimtinu laikytų Rusijos branduolinio ginklo panaudojimą“, – rašoma N.Barkino straipsnyje, paskelbtame Vokietijos Maršalo fondo leidinyje.

Tačiau Kinija taip pat ieško Europos silpnumo ženklų.

„Jie leidžia mums suprasti, kad mūsų pozicija Rusijos atžvilgiu brangiai kainuoja, – sakė vienas ES pareigūnas. – Jie pabrėžia, kad žiema gali būti labai šalta. Jie bando išsiaiškinti, kiek rimtai vertiname savo politiką. Tai Vakarų demokratijų ryžto išbandymas.“

Ukrainą užpuolęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo mėnesį pripažino, kad Kinija yra susirūpinusi dėl karinio konflikto.

Karas kenkia Kinijos ekonomikos vystymuisi – nukentėjo pačių kinų investicijos, pakilo pasaulinės energijos ir maisto kainos.

Nėra jokių ženklų, kad Kinija būtų suteikusi reikšmingą paramą Rusijai tęsti jos invaziją, nors rugsėjį kinai ir prisijungė prie Rusijos karinių pratybų Tolimųjų Rytų regione.

Antra vertus, Kinija siekia silpninti Vakarų įtaką, todėl atmetė jų raginimus pasmerkti invaziją ir atsisakė prisijungti prie tarptautinių sankcijų Maskvai. Analitikų teigimu, Kiniją su Rusija artina vis didėjanti įtampa su Jungtinėmis Valstijomis.

Vakarams įvedus sankcijas, V.Putinui prekyba su Kinija tapo itin svarbi. Kinijos muitinės duomenimis, bendras eksportas iš Rusijos nuo sausio iki rugpjūčio išaugo daugiau kaip 50 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

„Rusijos ir Kinijos santykiai postuluojami atsižvelgiant į JAV ir Kinijos santykius“, – „Amerikos balsui“ sakė Singapūro tarptautinių reikalų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Oh Ei Sunas.

„Jei JAV ir Kinijos santykiai blogėja, Rusija ir Kinija dar labiau suartės. Šiuo metu JAV ir Kinijos santykiai nėra geri, todėl natūralu, kad Rusijos ir Kinijos santykiai šiltės“, – teigė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Xi Jinpingas ir Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Xi Jinpingas ir Vladimiras Putinas

Tačiau priklausomybė nuo Rusijos kaip geopolitinės partnerės vis dažniau kelia dilemą Pekinui.

„Nemanau, kad Kinija iš visų jėgų stengsis padaryti Rusiją savo tikrai artima strategine sąjungininke“, – sakė Oh Ei Sunas.

Stebėtojai tikisi, kad Kinija ir toliau laikysis kurso, susilaikydama nuo atviros paramos Rusijai, tačiau ragindama nutraukti karą.

Tęsiantis Rusijos karui su Ukraina, Kinija kartu plečia įtaką Vidurio Azijoje.

Vidurio Azijos šalys jungia Kiniją su Vakarais ir yra labai svarbios padedant Xi Jinpingui įgyvendinti jo „Juostos ir kelio“ iniciatyvą – nutiesti šiuolaikinį Šilko kelią, kuriuo būtų galima lengvai transportuoti naftą ir gamtines dujas į Kiniją, taip pat siųsti Kinijos produktus į Europą ir kitas pasaulio šalis.

„Vidurio Azijoje Kinija galbūt turės naudos iš karo Ukrainoje, tačiau apskritai jos ekonomika kenčia dėl žemės ūkio prekių infliacijos, aukštų kviečių ir naftos kainų. Kinijai karas nėra tai, ko ji nori“, – sakė Nacionalinio Taivano universiteto politikos mokslų profesorius Simonas Chenas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min