Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dislokavusi sparnuotąsias raketas Rusija pažeidė ginklų kontrolės sutartį

Sparnuotosios raketos „BrahMos“
„Scanpix“ nuotr. / Sparnuotosios raketos
Šaltinis: BNS
3
A A

Maskvos sprendimas dislokuoti antžeminio bazavimo sparnuotųjų raketų sistemas prieštarauja 1987 metų JAV ir Rusijos ginklų kontrolės sutarčiai ir kelia grėsmę Vakarams, trečiadienį pareiškė vienas amerikiečių generolas.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko pavaduotojas generolas Paulas Selva sakė įstatymų leidėjams, kad raketų sistemos dislokavimas pažeidžia Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (Intermediate Nuclear Forces Treaty, INF) „dvasią ir tikslus“.

„Pati ši sistema kelia pavojų daugumai mūsų objektų Europoje, – P.Selva sakė per Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdį. – Manome, kad rusai sąmoningai ją dislokavo, siekdami sukelti grėsmę NATO ir objektams NATO atsakomybės zonoje.“

INF sutartis buvo sudaryta baigiantis Šaltajam karui. Tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas susitarė uždrausti abiejų šalių kariuomenėms turėti vidutinio nuotolio raketų.

Įgyvendinant šį susitarimą buvo sunaikinta apie 2,7 tūkst. raketų.

Dienraštis „The New York Times“ praeitą mėnesį pirmasis pranešė, kad Maskva suformavo dalinį, apginkluotą nuo žemės paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis.

Rusija teigia nepažeidusi sutarties ir kaltina Vašingtoną jos nesilaikant.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija nusiteikusi toliau laikytis visų tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant INF sutartį.

„Niekas oficialiai nekaltino Rusijos pažeidus INF. Jūs paminėjote kažkokią visiškai anoniminę informaciją. Be abejo, Rusija laikėsi ir laikysis savo tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant susijusius su jūsų paminėta sutartimi“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo ruožtu pareiškė, kad Rusijos dislokuotos vidutinio nuotolio raketos Aljansui kelia susirūpinimą.

INF sutartis „leido sunaikinti ištisą ginkluotės, kėlusios pavojų NATO šalims, kategoriją. Labai svarbu, kad jos būtų laikomasi“, pažymėjo jis.

„Scanpix“/AP nuotr./NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas
„Scanpix“/AP nuotr./NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas

Maskvos nuomone, Lenkijoje ir Rumunijoje dislokuojamos JAV priešraketinės gynybos sistemos prireikus gali būti panaudotos smogti taikiniams Rusijoje.

1987-ųjų INF sutartis užbaigė ginklavimosi varžybas, išprovokuotas Sovietų Sąjungos sprendimo dislokuoti branduoliniais užtaisais apginkluotas raketas „SS-20 Saber“ (RSD-10 Pionier), nutaikytas į Vakarų Europos sostines.

NATO į šį žingsnį atsakė dislokuodama JAV gamybos vidutinio nuotolio branduolines balistines raketas „Pershing“. Šis sprendimas išprovokavo Europoje didžiules pacifistų demonstracijas ir įtemptus debatus visuomenėje dėl Vokietijoje išplitusio pacifistinio šūkio „Better red than dead“ (Geriau raudonas negu miręs).

P.Selva taip pat perspėjo, kad senstantis Amerikos branduolinis arsenalas, kurio dauguma elementų yra pagaminti 8-ame dešimtmetyje, „artėja prie kryžkelės“.

Pentagonas nori pakeisti arba modernizuoti visas tris savo branduolinių puolamųjų pajėgų „trejybės“ grandis: tarpžemynines balistines raketas (ICBM), povandeninius laivus ir strateginius bombonešius.

Ekspertų skaičiavimais, tokia programa per ateinančius 30 metų kainuotų apia 1 trln. JAV dolerių.

„Šios sistemos neišliks panaudojamos amžinai“, – perspėjo P.Selva.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Temos Maskva, Rusija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min