„Dėl banknotų ir monetų. Visiškai normalu, kai juose paminklai ar kokios žymios mūsų šalies vietos vaizduojamos, tačiau prie valstybės vadovų atvaizdų kol kas grįžti nereikėtų“, – pareiškė D.Medvedevas penktadienį Vladimire susitikęs su mokslininkais istorikais.
Carinės Rusijos pinigai, be herbo, turėdavo ir Rusijos imperatorių atvaizdus, pradedant nuo banknotų, kurių vertė buvo daugiau nei dešimt rublių: 25 rublių banknotas – su Aleksandru III, 50 rublių – su Nikolajumi I, 100 rublių – su Jekaterina, o ant 500 rublių puikavosi Petras I.
Sovietiniai nedidelės vertės popieriniai pinigai (valstybinio iždo banknotai) buvo spausdinami su darbininkų, valstiečių, raudonarmiečių atvaizdais ir Maskvos kremliaus vaizdais; o ant SSRS valstybinio banko banknotų (nuo 10 rublių ir daugiau) buvo vaizduojamas Leninas.
Visi SSRS valstybinio banko nuo 10 iki 100 nominalo banknotai, išleisti 1937–1992 metais, taip pat 200, 500 ir 1000 rublių vertės banknotai, išleisti 1991 ir 1992 metais buvo su Lenino atvaizdu.
Rusijos Federacijos 1993 metų piniguose (500 ir 1000 rublių banknotuose) vietoj Lenino profilio pavaizduotas stilizuotas Maskvos kremlius su trispalve vėliava, o vietoj SSRS herbo – Rusijos centrinio banko monograma.
Nuo 1996 metų popieriniai pinigai leidžiami su Rusijos miestų įžymybėmis.
