Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 9d. 20:03

Donaldas Trumpas ir JAV pietinis pasienis: emocijos, melas, faktai

Donaldo Trumpo kalba
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Donaldo Trumpo kalba

Per visas didžiąsias JAV televizijas antradienio vakarą transliuotoje kalboje prezidentas Donaldas Trumpas ir toliau gąsdino šalį „didele krize“ šalies pasienyje su Meksika. Ketvirtadienį jis ir pats vyks prie sienos, kur nori statyti tvorą. Vis dėlto daugelis D.Trumpo teiginių prasilenkia su tikrove.

Sau neįprastu santūriu tonu D.Trumpas bandė parodyti, kad yra aukščiau esą smulkių politinių nesutarimų ir kad „humanitarinę bei saugumo krizę“ JAV pasienyje su Meksika būtina išspręsti.

Jis pakartojo savo reikalavimą skirti 5,7 mlrd. dolerių tvoros pasienyje, bet, nors liovėsi grasinęs skelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį, per devynias su puse minutes vis tiek ne kartą apsimelavo.

Naujienų agentūra AP išskyrė pagrindinius D.Trumpo teiginius, kurie neatitinka tikrovės ir atrodo paimti iš ideologija persmelkto kraštutinių dešiniųjų repertuaro.

Narkotikai

Teiginys

D.Trumpas: „Mūsų pietinis pasienis yra kanalas didžiuliam kiekiui nelegalių narkotikų – metamfetaminui, heroinui, kokainui, fentaniliui. 90 proc. jų (kvaišalų, – red.) atplūsta nuo pietinio pasienio“

Faktai

Tvora kažin ar padės, jei narkotikai daugiausia gabenami per pasienio patikros punktus, o ne bet kurioje pasienio vietoje.

JAV Narkotikų kontrolės administracija (DEA) skaičiuoja, kad „vos keli procentai“ heroino, kurį perima pareigūnai, į šalį patenka iš teritorijos, esančios tarp pasienio punktų. Tokia pat situacija – ir su kitais narkotikais.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Heroinas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Heroinas

2018 metais DEA skelbė, kad tarptautinės nusikaltėlių organizacijos narkotikus dažniausiai gabena paslėpdamos juos lengvuosiuose automobiliuose ar sunkvežimiuose, kurie vyksta į JAV įprastais keliais ir yra patikrinami.

Kontrabandininkai taip pat slepia kvaišalus autobusuose, krovininiuose traukiniuose, gabena juos tuneliais. Pasienio tvora šiais atvejais irgi nepadėtų.

D.Trumpas neseniai paneigė, kad narkotikų gabentojai naudoja įprastus pasienio patikros punktus, nors DEA skelbia priešingai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Patikros punktas pasienyje tarp JAV ir Meksikos
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Patikros punktas pasienyje tarp JAV ir Meksikos

Prezidentas taip pat palygino nesulyginamus dalykus – lėšas, kurių jis nori pasienio tvoros statybai, ir narkotikų vartojimo kainą JAV valstybei.

„Pasienio tvora greitai atsipirktų. Nelegalių narkotikų kaina viršija 500 mlrd. dolerių per metus ir yra gerokai didesnė nei 5,7 mlrd. dolerių, kurių paprašėme iš Kongreso“, – aiškino D.Trumpas.

Pinigai pasienio tvorai

Teiginys

D.Trumpas: „Demokratai nefinansuos pasienio apsaugos“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldo Trumpo kalba
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldo Trumpo kalba

Faktai

Toks D.Trumpo teiginys nėra teisingas. Demokratai tiesiog nenori skirti pinigų – 5,7 mlrd. dolerių – plieno barjerui tarp JAV ir Meksikos.

Atstovų Rūmų kontrolę perėmę demokratai iškart pasiūlė 1,3 mlrd. dolerių pasienio apsaugai – fiziniams barjerams ir technologinėms priemonėms. Senato demokratai jau daug metų pritaria tokiam finansavimui.

Demokratai taip pat diskutuoja apie didesnę paramą tvoros statyboms mainais į milijonų nelegalių imigrantų, gyvenančių JAV, integravimą. Turimi omenyje vadinamieji „svajotojai“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Svajotojai“ prie JAV ir Meksikos sienos
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Svajotojai“ prie JAV ir Meksikos sienos

2013-aisiais Senato demokratai balsavo už taip ir nepatvirtintą imigracijos įstatymą, pagal kurį pasienio apsaugai būtų buvę skirti 46 mlrd. dolerių, o 11 mln. nelegalių imigrantų, gyvenančių JAV, būtų atsivėrusi galimybė gauti šalies pilietybę.

Pagal šį teisės aktą jau pastatytos tvoros ilgis pasienyje su Meksika būtų padvigubėjęs iki 1126 km, ten taip būtų padaugėję patrulių. Nelegaliems imigrantams, siekiantiems pilietybės ar teisinio statuso, būtų reikėję sumokėti 500 dolerių baudą.

Galiausiai daug demokratų dar 2006 metais balsavo už Saugaus pasienio įstatymą, kurį priėmus pasienyje iškilo barjerų.

Demokratų kaltinimai

Teiginiai

Senato demokratų lyderis Chuckas Schumeris: „JAV prezidentas, nesugebėjęs priversti Meksiką sumokėti už jo neefektyvią ir nereikalingą pasienio tvorą bei įtikinti Kongresą ir Amerikos žmones padengti kaštus, uždarė vyriausybę“

Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi: „Faktas toks, kad prezidentas Trumpas paėmęs įkaitėmis kritiškai svarbias tarnybas, atsakingas už Amerikos žmonių sveikatą, saugumą ir gerovę, bei nesumoka atlyginimų 800 tūkst. nekaltų darbuotojų visoje šalyje“

„Scanpix“/AP nuotr./Chuckas Schumeris ir Nancy Pelosi
„Scanpix“/AP nuotr./Chuckas Schumeris ir Nancy Pelosi

Faktai

Žinoma, galima į situaciją žvelgti ir taip, tačiau reikia abiejų pusių, kad būtų uždaryta vyriausybė.

Viena priežasčių – D.Trumpo reikalavimas skirti 5,7 mlrd. dolerių jo administracijos peršamai idėjai dėl pasienio tvoros. Kita – demokratų atsisakymas skirti šias lėšas.

Smurtas

Teiginys

D.Trumpas: „Per daug metų tūkstančius amerikiečių žiauriai nužudė tie, kurie nelegaliai atvyko į mūsų šalį. Dar tūkstančiai gyvybių bus prarastos, jei nesiimsime veiksmų“

Faktai

Toks JAV prezidento pareiškimas, esą nelegalūs imigrantai kelia išskirtinę grėsmę visuomenės saugumui, neparemtais jokiais tyrimais. O šie liudija, kad situacija priešinga.

Valstijose, kuriose daugiausia imigrantų, nusikalstamumo lygis mažesnis.

Daug mokslininkų tyrimų rodo, kad JAV gyvenantys nelegalūs imigrantai padaro mažiau nusikaltimų nei Amerikos piliečiai. Dar mažiau – legalūs imigrantai.

Pernai kovą žurnalo „Criminology“ atlikta studija parodė, kad „dokumentų neturintys imigrantai nedidina smurto lygio“. Buvo nagrinėjama 1990-2014 metų statistika, o taip pat paaiškėjo, kad valstijose, kuriose daugiausia imigrantų, nusikalstamumo lygis mažesnis.

AFP/Scanpix nuotr./Neseniai JAV pilietybę gavusi moteris braukia džiaugsmo ašarą.
AFP/Scanpix nuotr./Neseniai JAV pilietybę gavusi moteris braukia džiaugsmo ašarą.

Negana to, 2017 metais Bafalo universiteto sociologijos profesoriaus Roberto Adelmano studija parodė, kad imigracija netgi padeda sumažinti nusikaltimų skaičių.

Pavyzdžiui, Niujorke susispietę net 500 tūkst. nelegalių imigrantų, tačiau pernai mieste, kur gyvena 8,5 mln. žmonių, buvo įvykdyta vos 289 žmogžudysčių.

Krizė?

Teiginys

D.Trumpas: „Šiandien kreipiuosi į jus, nes prie mūsų pietinės sienos didėja humanitarinė ir saugumo krizė“

Faktai

Nedaug kas ginčytųsi, kad pasienyje plečiasi humanitarinė krizė: migrantų vis daugiau, bet į JAV jų įleidžiama vis mažiau, tad pasieniečiai nebesuspėja susitvarkyti su šūsniu prašymų suteikti prieglobstį. Atvykėliai priversti gyventi palapinėse ar pašiūrėse Meksikos pusėje.

Jau atvykę į JAV ir atsidūrę priėmimo centre šioje šalyje, praėjusiais metais čia mirė du vaikai.

Aštresnės diskusijos – dėl tariamos nacionalinio saugumo krizės. Tiesa, D.Trumpas pats išpūtė problemą kartodamas melą, esą iš Meksikos į JAV plūsta teroristai.

2000-aisiais per metus pasienyje buvo sulaikyta 1,6 mln. nelegalių imigrantų, o praėjusiais metais – 400 tūkstančių.

Bet nors migrantų šeimų atvyksta vis daugiau, pasienyje areštų (būtent suėmimai yra pagrindinis rodiklis, kiek žmonių bando nelegaliai kirsti sieną) pernai buvo užfiksuota net trimis ketvirtadaliais mažiau nei 2000 metais.

Tada per metus pasienyje buvo sulaikyta 1,6 mln. nelegalių imigrantų, o praėjusiais metais – 400 tūkst.

Į pasienį D.Trumpo nurodymu pernai buvo nusiųsti ir JAV kariai. Rudenį jų ten buvo apie 5,9 tūkst., tačiau praėjusią savaitę – jau tik 2350.

Susitarimas dėl prekybos

Teiginys

D.Trumpas: „Už tvorą netiesiogiai sumokės Meksika, su kuria pasirašėme naują prekybos susitarimą“

Faktai

Nors D.Trumpas per 2016-ųjų rinkimų kampaniją dalino tokius pažadus, Meksika nemoka už pasienio tvoros statybą, o prekybos susitarime nėra nė vieno punkto, kuris padengtų darbų kaštus.

Žinoma, prezidento administracija numato, kad susitarimas dėl prekybos atneš ekonominę naudą, bet nebūtinai.

Pavyzdžiui, D.Trumpas sako, kad sutartis privers apsigalvoti JAV kompanijas, prieš tai planavusias perkelti veiklą į Meksiką – tai, anot prezidento, būtų galima laikyti Meksikos įmoka už jo sieną.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Susitarimu atnaujinama Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutartis, nors D.Trumpas yra klaidingai pareiškęs: „Tai visiškai nauja (sutartis, – red.). Tai visiškai skirtinga.“

Be to, sutartis dar neįsigaliojusi – jos dar nėra ratifikavusi nei Kanada, nei Meksika, nei pačios JAV. Įstatymų leidėjų pritarimas toli gražu negarantuotas.

Ar tvoros veikia?

Teiginys

D.Trumpas: „Šis barjeras absoliučiai kritiškai svarbus pasienio apsaugai“

Įrodymų, kad tvoros „absoliučiai kritiškai“ svarbios ar apskritai atbaido asmenis, norinčius nelegaliai kirsti valstybinę sieną, trūksta. Kongresas 2017 metais paskelbė, kad vyriausybė neturi būdo išmatuoti barjerų efektyvumą.

Taip, tokiuose miestuose kaip San Diegas ar El Pasas nelegalių sienos kirtimų gerokai mažiau nei anksčiau. Kol ten nebuvo tvorų, būsimi nelegalūs imigrantai tiesiog JAV teritorijoje žaisdavo futbolą, o sutemus pasprukdavo nuo pasieniečių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tvora JAV ir Meksikos pasienyje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Tvora JAV ir Meksikos pasienyje

Tiesa, nauji barjerai migrantus išstūmė į nuošalesnes pasienio teritorijas, kur mažiau patrulių, bet taip pat labai karšta. Prie Arizonos valstijos žuvo tūkstančiai migrantų.

Be to, tiek Arizonoje, tiek Kalifornijoje, kur išdygo tvoros, per pusantro dešimtmečio pradėjo dirbti kur kas daugiau patrulių, tad galbūt būtent jų darbas nulėmė faktą, kad nelegalių migrantų areštų užfiksuojama gerokai mažiau.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tvora JAV ir Meksikos pasienyje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Tvora JAV ir Meksikos pasienyje

Imigracijos kaina ir nauda

Teiginys

D.Trumpas: „Amerika išdidžiai priima milijonus teisėtų imigrantų, kurie praturtina mūsų visuomenę ir prisideda prie jos gerovės, bet visiems amerikiečiams kenkia nekontroliuojama nelegali imigracija. Ji kankina viešuosius išteklius, mažina darbo vietų skaičių ir algas“

Faktai

JAV nesusiduria su „nekontroliuojama“ nelegalia imigracija. Diskutuojama apie tai, ar kontrolės mechanizmai pakankamai efektyvūs.

Kas dėl kainos, Nacionalinė mokslų, inžinerijos ir medicinos akademija 2016 metais nustatė, kad imigracijos poveikis darbo rinkai labai nedidelis. Atvirkščiai, paskelbta, kad tiek legali, tiek neteisėta imigracija prisideda prie ilgalaikio ekonomikos augimo.

Negana to, yra įrodymų, kad kvalifikuoti imigrantai kelia algų lygį. Labiausiai kenčia Amerikoje gimę asmenys, nebaigę vidurinės mokyklos.

Tiesa, akademinės studijos autoriai pripažino, kad nustatyti fiskalinį imigracijos poveikį sudėtinga. Jauni ir seni imigrantai išties tampa našta vyriausybės ištekliams, bet darbo rinkoje aktyvūs atvykėliai prisideda prie ekonomikos augimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

07:05
00:51
01:25

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min