Savo kalbos prie Baltųjų rūmų metu, D.Trumpas pabrėžė, kad nepaprastoji padėtis JAV nėra naujiena – šis dokumentas, anot jo, jau ne kartą buvo pasirašytas ir ankstesnių prezidentų.
„Aš žadu pasirašyti nepaprastosios padėties JAV deklaraciją. Ji buvo pasirašyta jau ne kartą ankstesnių prezidentų nuo 1977 metų, ji suteikdavo jiems galią. Ir neiškildavo dėl to jokių problemų“, – tikino D.Trumpas.
Prezidento teigimu, reali siena su Meksika užkirs kelią kriminalinių asmenų, taip pat narkotikų invazijai į JAV ir neleis vykti prekybai žmonėmis.
D.Trumpui dar nebaigus pareiškimo, savo „Twitter“ paskyroje Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders paskelbė nuotrauką, kurioje matyti, kaip prezidentas savo kabinete pasirašo deklaraciją.
JAV prezidentas šiais veiksmais bando pildyti savo duotą rinkiminį pažadą ir pasinaudos retai aktyvuojamomis galiomis. Dėl nepaprastosios padėties jis galės apeiti faktą, kad būtent Kongresas pagal JAV konstituciją skirsto federalines lėšas.
Siekdamas sienos su Meksika statybų D.Trumpas nori 5,7 mlrd. dolerių (apie 5 mlrd. eurų) mokesčių mokėtojų pinigų.
Demokratai, žinoma, įniršę, be to, net ir nemažai respublikonų susirūpinę dėl precedento, kuriuo taps D.Trumpo apsisprendimas skelbti nepaprastąją padėtį – panašu, kad įstatymų leidėjai prezidento valią netrukus galės blokuoti ne tik Kongrese, bet ir teismuose.
JAV demokratų lyderiai žada užginčyti D.Trumpo sprendimą
Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi, svarbi D.Trumpo priešininkė Vašingtone, penktadienį bendrame pareiškime su Senato demokratų lyderiu Chucku Schumeriu tikino, kad D.Trumpo sprendimas skelbti nepaprastąją padėtį „daro didžiulę žalą JAV Konstitucijai“.
Bendrame išplatintame laiške jie pareiškė, kad imsis veiksmų prieš prezidento Donaldo Trumpo sprendimą paskelbti nepaprastąją padėtį ir sudaryti sąlygas skirti milijardus dolerių federalinių lėšų sienos pasienyje su Meksika statybai. Jie sakė, kad imsis veiksmų „Kongrese, teismuose ir visuomenėje“.
Pasak jų, D.Trumpo sprendimas paskelbti nepaprastąją padėtį yra neteisėtas. Demokratų lyderiai teigia, kad šis žingsnis „suplėšytų konstituciją“, nes būtų uzurpuotos Kongreso galios kontroliuoti vyriausybės išlaidas.
Baltųjų rūmų pareigūnai sakė, kad dalis šių lėšų būtų paimta iš kariuomenės statybų projektų. N.Pelosi ir Ch.Schumeras teigia, kad D.Trumpas tokiu atveju eikvotų pinigus „reikalingus mūsų kariuomenės ir mūsų valstybės saugumui“.
Jie taip pat pareiškė, kad taip D.Trumpo vadinama „krizė Meksikos pasienyje“ iš tiesų neegzistuoja ir paragino kolegas kovoti prieš deklaraciją.
„Prezidentas nėra aukščiau įstatymo. Kongresas negali leisti prezidentui į gabalus plėšyti JAV Konstitucijos“, – pareiškime nurodė jie.
Demokratai gali pateikti ieškinių teismams ir inicijuoti balsavimus Kongrese, kad užblokuotų D.Trumpo planuojamus pinigų pervedimus. Prezidentas savo ruožtu gali blokuoti jo planui nepalankius teisės aktus, jeigu jie būtų priimti.
D.Trumpas sako esantis pasiruošęs, kad jam bus mesta iššūkių teismuose.
Ar Kongresas gali sustabdyti D.Trumpą
Ne, Kongresas neturi galios neleisti JAV prezidentui skelbti nepaprastąją padėtį. Tiesa, kai įstatymų leidėjai prezidentui įstatymu suteikė teisę tai daryti, į teisės aktą buvo įtrauktas savotiškas įtakos svertas.
Pagal Nacionalinį nepaprastosios padėties įstatymą JAV Atstovų Rūmai ir Senatas gali priimti bendrą rezoliuciją ir taip atšaukti nepaprastąją padėtį – jei įstatymų leidėjai nustato, kad prezidentas elgiasi neatsakingai ar kad grėsmės nebėra.
Teksaso demokratas, Atstovų Rūmų narus Joaquinas Castro jau anksčiau pareiškė, kad yra pasiruošęs pasiūlyti priimti tokią rezoliuciją, jei D.Trumpas paskelbs nepaprastąją padėtį. Atstovų Rūmuose demokratai turi solidžią daugumą, tad dokumentas neabejotinai būtų patvirtintas.
Bet vien Atstovų Rūmų, žinoma, neužtenka. Pagal įstatymą per 18 dienų rezoliuciją turi patvirtinti ir kiti Kongreso rūmai – Senatas.
Senate daugumą turi respublikonai – D.Trumpą į prezidentus išsiuntusi partija. Kita vertus, nėra sunku įsivaizduoti, kad 6-7 respublikonai galėtų prisijungti prie demokratų ir priimti rezoliuciją – kaip jau minėta, dešinieji bijo JAV demokratijai pavojingo precedento.
