Pirmadienį pasirašytame įsake minimi skyriai Libane, Egipte ir Jordanijoje.
Įsakyme teigiama, kad šie „Musulmonų brolijos“ skyriai vykdo ar remia smurto ir destabilizacijos kampanijas, kenkiančias jų pačių regionams, JAV piliečiams ir Vašingtono interesams.
„Musulmonų brolija“ yra islamistinė organizacija, įkurta Egipte 1928 metais ir vėliau išplitusi į kitas arabų valstybes.
Jos įkūrėjas, Egipto mokytojas Hassanas al Banna (Hasanas Bana), tikėjo, kad islamo principų atgaivinimas visuomenėje galėtų padėti musulmonų pasauliui įveikti Vakarų vykdytą kolonializmą.
JAV vykdomas tam tikrų užsienio grupuočių priskyrimas teroristinėms organizacijoms leidžia Vašingtonui imtis baudžiamųjų priemonių, pavyzdžiui, įšaldyti tokių grupių turtą Jungtinėse Valstijose ir uždrausti jos nariams atvykti į šalį.
Toliau su šios grupuotės skyrių uždraudimu susijusius veiksmus turi atlikti JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) ir iždo sekretorius Scottas Bessentas (Skotas Besentas).
„Musulmonų brolija“ tam tikrose valstybėse, pavyzdžiui, Egipte ir Saudo Arabijoje, jau yra už įstatymo ribų. Balandį ją taip pat uždraudė Jordanija.
Amanas yra apkaltinęs „Musulmonų broliją“ ginklų gamyba ir kaupimu, planavimu destabilizuoti padėtį šalyje.
Egiptas 2013 metais uždraudė „Musulmonų broliją“ ir paskelbė ją teroristine organizacija, kai per karinį perversmą, kuriam vadovavo dabartinis Egipto lyderis, buvo nušalintas tuometis prezidentas, „Brolijos“ lyderis Mohamedas Morsi (Mohamedas Mursis).
Prezidentas Abdel Fattahas al Sisi (Abdel Fatahas Sisis) nuo tada aktyviai persekiojo „Broliją“, įkalindamas tūkstančius žmonių, įskaitant aukščiausią jos lyderį.
M. Mursi mirė būdamas sulaikytas 2019 metų birželį, susirgęs per teismo posėdį.
Vadovaudamas Egiptui A. F. al Sisi sudarė svarbų aljansą su Vašingtonu.
Anksčiau šiais metais Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) įsakė savo vyriausybei parengti pasiūlymus, kaip kovoti su „Musulmonų brolijos“ įtaka ir jos politinių pažiūrų plitimu.
