Sekite 15min Google
Praėjus daugiau nei pusšimčiui metų nuo tada, kai žmonės pirmą kartą žengė ant Mėnulio paviršiaus, Jungtinės Valstijos varžosi su Kinija, siekdamos iki 2030 metų išlaipinti astronautus Mėnulyje.
Šios politikos tikslas – „atgaivinti Amerikos lyderystę kosminių skrydžių srityje“, iki 2030 metų JAV teritorijoje kasmet užtikrinant daugiau nei tūkstantį raketų paleidimų ir grįžimų į atmosferą.
Ketvirtadienį paskelbtame memorandume D. Trumpas JAV kosmoso agentūrą (NASA) paragino „sudaryti palankias sąlygas komerciniam transportavimui į Mėnulį ir atgal, palengvinti komercinių robotų patekimą į Marsą bei ištirti komercines galimybes nusiųsti žmones į Marsą ir atgal“.
NASA jau siekia įkurti bazę Mėnulio paviršiuje ir planuoja naudoti robotizuotas transporto priemones, kad pastatytų infrastruktūrą, kuria ateityje galėtų pasinaudoti į Mėnulį keliausiantys tyrinėtojai.
Prezidentas taip pat pakvietė privačius investuotojus investuoti į JAV kosmoso tyrinėjimus ir paragino savo vyriausybę nustatyti papildomas vietas, iš kurių būtų galima paleisti ir nutupdyti erdvėlaivius.
NASA siekia 2027 metais išbandyti savo erdvėlaivio ir bent vieno nusileidimo Mėnulyje modulio sujungimą žemoje Žemės orbitoje. Šiuos nusileidimo aparatus kuria konkuruojančios milijardierių Elono Musko (Ilono Masko) ir Jeffo Bezoso (Džefo Bezoso) įmonės „SpaceX“ ir „Blue Origin“
E. Muskas įkūrė „SpaceX“ 2002 metais, puoselėdamas ambicingą tikslą nuskraidinti žmones į Marsą ir įkurti kolonijas šioje planetoje.