D. Tuskas nurodė, kad sprendimą lėmė neaiškumai dėl Tarybos principų ir struktūros, kartu dar kartą patvirtindamas, kad santykiai su Jungtinėmis Valstijomis išlieka Lenkijos prioritetu.
Prieš ministrų kabineto posėdį D. Tuskas teigė, kad Lenkijos ambasada Vašingtone gavo kvietimą dalyvauti Taikos tarybos steigiamajame posėdyje, kuris numatytas vasario 19 dieną Jungtinėse Valstijose.
„Kvietimas buvo adresuotas arba Lenkijos ministrui pirmininkui, arba Lenkijos prezidentui; jis lieka atviras“, – pažymėjo D. Tuskas.
Jis pridūrė, kad dabar tinkamas metas aiškiai ir nedviprasmiškai pareikšti, kad, atsižvelgiant į dabartinį neaiškumą dėl tarybos pagrindinių principų, jos teisinio statuso, konkrečių tikslų, ypač susijusių su Gazos Ruožo atstatymu, ir tam tikrų konstitucinių abejonių dėl jos struktūros, Lenkija nedalyvaus jos veikloje.
„Tačiau mes ir toliau analizuosime situaciją lanksčiai ir atvirai“, – pažymėjo D. Tuskas.
Premjeras pridūrė, kad tvirtų santykių su JAV palaikymas išlieka Lenkijos užsienio politikos kertiniu akmeniu.
„Jei aplinkybės pasikeistų taip, kad dalyvavimas taptų įmanomas, neatmetame jokio scenarijaus“, – pridūrė jis.
Lenkijos dalyvavimas Taikos taryboje buvo įtrauktas į prezidento Karolio Nawrockio (Karolio Navrockio) trečiadienį sušaukto Nacionalinio saugumo tarybos (RBN) posėdžio darbotvarkę.
K. Nawrockis RBN sakė, kad nors ir pripažįsta vyriausybės susirūpinimą dėl Taikos tarybos, kabinetas dar neišreiškė oficialios pozicijos dėl Lenkijos prisijungimo prie tarybos.
„Šiandien raginu vyriausybę pateikti konkrečią, faktais pagrįstą rekomendaciją, kad ir kokia ji būtų, – sakė jis. – Lenkijos valstybei reikia atsakingo sprendimo šiuo klausimu, o ne labai patogios tylos.“
K. Nawrockis pridūrė, kad, laikydamasis savo rinkimų pažado, yra pasirengęs susėsti ir kalbėtis su bet kuo, jei tai būtų Lenkijos valstybės interesais.
Nors sausį Davose, Šveicarijoje pristatyta institucija iš pradžių buvo sumanyta prižiūrėti Gazos Ruožo atstatymą, jos chartija, atrodo, neapriboja vaidmens tik šia palestiniečių terirorija. Taikos tarybai apskritai turėtų padėti spręsti pasaulinius konfliktus.
D. Trumpas pirmininkaus tarybai neribotą laiką.
Nuolatinė narystė Taikos valdyboje, prie kurios prisijungti pakviesti prieštaringai vertinami valstybių lyderiai, kainuoja 1 mlrd. dolerių (0,86 mlrd. eurų). Taikos tarybos narių kadencija apibrėžta iki trejų metų.
Taryba pakvietė prisijungti dešimtis pasaulio lyderių, įskaitant Lenkijos prezidentą K. Nawrockį.
Kataras, Pakistanas ir Vengrija yra tarp valstybių, kurios prisijungė prie D. Trumpo kuriamos Taikos tarybos.
Praėjusį mėnesį JAV prezidentas televizijos „Fox TV“ žurnalistui sakė, kad jo Taikos taryba galbūt pakeis Jungtines Tautas (JT), teigdamas, kad pastarosios „nėra labai naudingos“.
