Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2017 kovo 4d. 23:07

Donaldo Trumpo reikalavimų fone: Vokietijos kariuomenė – negydoma žaizda

Vokiečių kariai ir karinė technika
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Vokiečių kariai ir karinė technika
Naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos reikalavimas, kad kitos NATO narės didintų gynybos finansavimą, Vokietijoje, kur rudenį vyks rinkimai, virto karšta politine bulve. Tačiau diskusijose vis tiek ignoruojamas nemalonus faktas – kad Vokietijos kariuomenės būklė tiesiog apverktina, rašo „Der Spiegel“.

Sigmaras Gabrielis negalavo, prastai jautėsi ir jau buvo atšaukęs daug suplanuotų susitikimų. Tačiau jis jokiu būdu nenorėjo praleisti progos pirmą kartą kaip naujasis Vokietijos užsienio reikalų ministras pasirodyti Miuncheno saugumo konferencijoje.

Ne tik tai – buvęs socialdemokratų lyderis, kurį pakeitė, regis, daug populiaresnis Martinas Schulzas, taip pat norėjo įmesti musę į NATO sriubą.

Tą patį rytą Miunchene JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as paragino NATO nares vykdyti Aljanso rekomendacijas ir gynybai skirti mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tokių Aljanso narių šiuo metu yra tik penkios iš 28.

Vokietija, žinoma, buvo vienas pagrindinių kritikos taikinių. Valstybė yra aiški Europos pirmūnė pagal ekonominę galią, tačiau gynybai skiria tik 1,2 proc. BVP – mažiau nei Jungtinė Karalystė, Prancūzija.

S.Gabrielis: „Išlaikykite perspektyvą, susitelkite į tikslą, bet nebūkite įsukti į naują ginklavimosi spiralę!“

S.Gabrielis visa tai, aišku, puikiai žino. Tačiau Miunchene pareiškė: „Turime būti atsargūs ir nesileisti į interpretacijas dėl 2 proc. tikslo.“

Tuomet prabilo konkrečiau: „Išlaikykite perspektyvą, susitelkite į tikslą, bet nebūkite įsukti į naują ginklavimosi spiralę!“

Miunchenas buvo tik pradžia. Po kelių dienų S.Gabrielis šliūkštelėjo dar daugiau žibalo į ugnį ir įspėjo dėl „aklo paklusnumo“ amerikiečiams. Įgėlė jis ir ambicingai gynybos ministrei Ursulai von der Leyen, kuri esą „gana naiviai“ įsivaizduoja, kas iš tiesų įmanoma Vokietijoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Sigmaras Gabrielis
„Scanpix“/AP nuotr./Sigmaras Gabrielis

Faktas: vos kelios savaitės po D.Trumpo inauguracijos už Atlanto diskusijos dėl gynybos finansavimo su triukšmu įsiveržė į jau prasidėjusią rinkimų Vokietijoje kampaniją.

Kairiesiems naudingos diskusijos

Debatus, tiesą sakant, įžiebė ne Vokietijos politikai, o D.Trumpas. Jis per rinkimų kampaniją vadino NATO pasenusiu ir aiškiai leido suprasti, kad JAV gali apsvarstyti savo įsipareigojimus, jei kitos Aljanso šalys ir toliau gailės lėšų savo pajėgoms.

Tad Aljansas jau beveik metus bando atsilaikyti pasitikėjimo krizės apsuptyje. Vis dėlto S.Gabrieliui ši tema atveria išties daug galimybių.

Juk S.Gabrielis – ne tik Vokietijos diplomatijos vadovas. Dar neseniai jis vadovavo vienai didžiųjų Vokietijos partijų – socialdemokratams.

O naujajam centro kairiųjų vedliui – buvusiam Europos Parlamento pirmininkui M.Schulzui – taip gerai sekasi, kad dabar galimybė, jog Angela Merkel nebeužims kanclerės posto, yra kaip niekada reali.

„Scanpix“/AP nuotr./Martinas Schulzas.
„Scanpix“/AP nuotr./Martinas Schulzas

Vokietijoje spėliojama, kad S.Gabrielį kiti socialdemokratai net drąsina veržliai stoti į mūšį dėl gynybos finansavimo ir paversti kovą priešinimosi Europoje nepopuliariam JAV prezidentui D.Trumpui simboliu.

Konservatoriai dabar turi tikinti visuomenę, kad reikia skirti daugiau lėšų gynybai, o didelei daliai vokiečių tokie planai visiškai nepatinka.

Socialdemokratų partijai šie debatai gali atnešti nemažai naudos – priešininkas akivaizdus, o diskusijas nesunku nukreipti į kalbas apie moralę ir vertybes.

Pranašumas ir tai, kad A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga tikriausiai nenoromis stumiasi D.Trumpo stovyklos link. Konservatoriai dabar turi tikinti visuomenę, kad reikia skirti daugiau lėšų gynybai, o didelei daliai vokiečių tokie planai visiškai nepatinka.

Pratybos neįmanomos – trūksta įrangos

Vis dėlto diskusijos dabar tokios karštos, kad net praranda ryšį su tikrove. Realūs Vokietijos pajėgų – Bundesvero – poreikiai nė neminimi.

O tai reiškia, kad klausimai, kas lauktų Vokietijos, jei šalis iš tiesų investuotų 2 proc. BVP į gynybą, lieka neatsakyti. Ar valstybė tikrai būtų įsukta į „ginklavimosi spiralę“, apie kurią kalba S.Gabrielis?

Tiksliausią Vokietijos kariuomenės būklę kiekvienais metais apibūdina Ginkluotųjų pajėgų komisaro Hanso-Peterio Bartelso ataskaita. Šis ilgametis parlamentaras ir socialdemokratas piešia iš tiesų tamsų Bundesvero paveikslą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vokiečių kariai ir karinė technika
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vokiečių kariai ir karinė technika

Prieš metus H.P.Bartelsas rašė apie Saksonijoje dislokuotą 371-ąjį tankų batalioną, kuris, prieš užimdamas vaidmenį NATO greitojo reagavimo pajėgose, turėjo skolintis net 15 tūkst. įrangos dalių iš 56 kitų Vokietijos karinių dalinių.

Kitas pavyzdys – 345-asis artileristų mokomasis batalionas. Jis teoriškai turėjo 24 savaeigius artilerijos pabūklus, bet tikrovėje pastarųjų buvo tik septyni. Iš šių septynių šeši buvo paruošti NATO ir negalėjo būti naudojami.

Kariškiai H.P.Bartelsui atvirai pranešė, kad jau trejus pastaruosius metus negali rengti jokių pratybų.

Panašių atvejų daug. Vienam kalnų pėstininkų daliniui buvo išduotos tik 96 naktinio matymo prietaisų poros, nors priklausė net 522. Iš tų 96 porų 76 buvo paskolintos kitiems daliniams, tad iš tiesų turėtos tik 20 porų. O iš pastarųjų 17 porų prietaisų neveikė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vokiečių kariai ir karinė technika
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vokiečių kariai ir karinė technika

Įrangos tikrai trūksta, o H.P.Bartelsas paskutinėje savo ataskaitoje pripažįsta, kad kariškiai priversti viskuo dalytis.

„Dažnai būna atvejų, kai laivai grįžta iš misijos, o vos jiems prisišvartavus uoste įrangos dalys iškart išmontuojamos ir perduodamos laivams, kurie išvyksta į misiją. Pavyzdžiui, radarai. Komponentai taip daug greičiau nusidėvi“, – rašė H.P.Bartelsas.

„Der Spiegel“ Bundesverą net lygina su gaisrine, kurioje nėra pinigų, tad nėra ir laistymo žarnų, trūksta šalmų, kopėčių, deguonies kaukių. Bet gaisrinė veikia – jei kils gaisras, bus bent bandoma jį užgesinti. Pavyks? Kažin.

Buvusio ministro žaidimai

Dar 2010 metais tuometis gynybos ministras Karlas-Theodoras zu Guttenbergas – Bavarijos konservatorius – po konsultacijų vyriausybėje netgi džiūgavo dėl sprendimo iki 2014-ųjų sumažinti gynybos biudžetą 8,3 mln. eurų.

Vokietijos pajėgos po tokio smūgio taip ir neatsigavo. Per du dešimtmečius nuo Šaltojo karo pabaigos kariuomenės gretos ir taip gerokai praretėjo – nuo pusės milijono karių iki 205 tūkst. karių 2011 metais.

Gerokai mažiau dabar turima ir kovinių tankų „Leopard 2“. Kažkada jų buvo 2 tūkst., dabar – vos 225.

Gerokai mažiau dabar turima ir kovinių tankų „Leopard 2“. Kažkada jų buvo 2 tūkst., dabar – vos 225.

K.Th.zu Guttenbergas tuomet, kai prie NATO rytinių sienų dar buvo palyginti ramu, o karas Sirijoje tik prasidėjęs, tiesiog smaginosi ir vis kūrė naujus eufemizmus, kuriais teisino nuolatinį taupymą.

Klasikiniai poreikiai – nacionaliniai ir NATO – buvo apleisti, o prioritetu buvo pasirinktos užjūrio operacijos. Ministras kalbėjo apie „lanksčią pasiekiamumo vadybą“ ir dalijimosi ekonomiką.

Erhardas Bühleris nuo tokių terminų iki šiol purtosi. Jis anksčiau vadovavo 10-ajai tankų divizijai ir 2010 metais staigiai tapo biudžeto apkarpymų auka. Berlynas vieną dieną jam tiesiog pasakė, kad jo bazė uždaroma ir kad jam apie tai reikia pranešti spaudos konferencijoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vokiečių kariai ir karinė technika
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vokiečių kariai ir karinė technika

Dabar E.Bühleris vadovauja planavimo skyriui Gynybos ministerijoje ir yra atsakingas už Bundesvero struktūrų ateitį.

Jis neslepia pesimizmo – Vokietijai trūksta tankų, šarvuočių, kuriuos būtų galima žaibiškai mesti į operacijas. E.Bühlerio skaičiavimai rodo, kad dėl 2010 metų biudžeto apkarpymų ne juokais įstrigo kariuomenės modernizacija.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ursula von der Leyen
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ursula von der Leyen

O ji reikalinga. Tai pripažįstanti dabartinė gynybos ministrė U.von der Leyen jau paskelbė kelis sprendimus, kurie turėtų pakeisti K.Th.zu Guttengergo iniciatyvas – esą nuo užjūrio operacijų nusisukama, o dėmesys grįš nacionalinei gynybai. Tam „padėjo“ ir Rusijos agresija.

Biudžetas didėja lėtai

NATO jau daugiau nei keturis dešimtmečius atgrasymo strategiją stato į vieną greta su dialogu ir derybomis. Pagal tokią filosofiją saugumo didinimas ir įtampos mažinimas nėra vienas kitam prieštaraujantys veiksmai.

Todėl galima teigti, kad įtampos Vakarų ir Rusijos santykiuose sumažinimas bus įmanomas tik tokiu atveju, jei Maskva ims rimtai vertinti Europos karinę stiprybę. Tai taps dar svarbiau, jei D.Trumpo valdoma Amerika pradės atsitraukimą iš Senojo žemyno.

Dabar Vokietijos gynybos biudžetas, daug metų mažėjęs, vėl auga. Šiemet numatoma, kad jis augs 8 proc. iki 37 mlrd. eurų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vokiečių kariai ir karinė technika
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vokiečių kariai ir karinė technika

Kaip pažymi „Der Spiegel“, jei Vokietija iki 2024 metų padidintų gynybos biudžetą iki 65–75 mlrd. eurų ir taip pasiektų NATO rekomendaciją dėl 2 proc. BVP, tai tikrai nereikštų „ginklavimosi spiralės“.

„Tikrai ne, tai reikštų, kad pagaliau vykdoma taip reikalinga Vokietijos kariuomenės modernizacija. Tais pinigais būtų užkamšytos šiandien egzistuojančios skylės“, – rašo savaitraštis.

Tiesa, atidžiai politikų debatus sekančio E.Bühlerio grafose kol kas matomo gynybos biudžeto didėjimo nematyti. Jis didinamas, bet 2021 metais pasieks tik 1,5 proc. BVP.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

01:09:17
00:37
17:27

15min metų knygų rinkimai

Tema

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min