Vyresnio amžiaus gyventojai čia šneka tik rusiškai. Tiek jauni, tiek seni čia skaito ir žiūri tik Rusijos žiniasklaidą, skaito Rusijos istorijos knygas, žiūri rusiškus spektaklius ir švenčia Rusijos šventes.
„Gimiau Latgalėje ir ši autonomijos idėja yra negalima“, – teigė A.Kudorsas.
Daugelis žmonių Latgalėje dirba biuruose, kur reikalinga rusų kalba, o kelionės į Rusiją ir atgal jiems yra beveik kasdienybė. Latgalėje ypač daug gyventojų neturi Latvijos pilietybės, nes daugelis jų nemoka latvių kalbos, būtinos norint tapti piliečiais.
Latgalėje gimęs Miroslavas Mitrofanovas vadovauja antrai pagal dydį Latvijos rusų politinei partijai PCTVL ir tikina neva Ryga yra apleidusi regioną, kuriame nedarbo lygis siekia apie 20 proc.
„Mes jaučiamės kaip antros rūšies piliečiai“, – priduria M.Mitrofanovas.
Nors Rusijos žiniasklaida retai kada maloniai atsiliepdavo apie Latviją, tačiau nuo karo Ukrainoje pradžios Maskvos propaganda ypač sustiprėjo. Rusijos televizijos laidose aiškinama neva Latvija remia „fašizmo atgimimą“ Ukrainoje, kurioje ES finansuojami „neonaciai žudo rusus“.
Maža to, Kremliaus propaganda nuolat kartoja, kad Vladimiras Putinas pasiruošęs „apginti“ „rusišką pasaulį“ ir visus rusus, kurie gyvena už Rusijos ribų.
Latvijos saugumo atstovai teigia, kad Maskva finansuoja mažiausiai 12 nevyriausybinių rusiškų organizacijų (NVO) bei radikalių partijų veiklą šalyje. Kai kurios jų reikalauja Latgalės autonomijos, o tai yra grėsmė Latvijos konstitucinei santvarkai.
Be to, būtina pažymėti, jog per pastaruosius mėnesius protestuotojai su Rusijos ir Ukrainos teroristų vėliavomis Rygoje žygiavo net keturis kartus. Latgalės gyventojai vienai Latvijos TV pripažino, kad Rusijos ambasada Rygoje padeda žmonėms, pasiryžusiems prisijungti prie smogikų Donbase.
Latvijos policija šiuo metu iškėlusi bylą trims vyrams, iš kurių du kilę iš Latgalės, išvykusiems į Donbasą. Per kratą jų namuose buvo rasta ginklų. Pats M.Mitrofanovas kovo mėnesį vyko stebėti „referendumo“ Kryme.
Nors Latgalė atrodo lengvas Kremliaus taikinys, tačiau Latvijos pareigūnai įsitikinę, jog šioje šalyje nepasikartos Ukrainos scenarijus.
Rusijos televizijos laidose aiškinama neva Latvija remia „fašizmo atgimimą“ Ukrainoje, kurioje ES finansuojami „neonaciai žudo rusus“.
„Gyvename laikais, kuomet bet kokia provokacija negali būti atmesta, bet Ukrainos scenarijus Latvijoje yra neįmanomas“, – teigė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgarsas Rinkevičius. Jo atstovas Karlis Eihenbaumsas laikosi panašios nuomonės.
„Jeigu gali sutraukti tik 40 – 50 žmonių milijoniniame mieste, tai yra nieko“, – tikino K.Eihenbaumsas, turėdamas galvoje protestus Rygoje.
Rusijos minkštąją galią tyrinėjantis Latvijos akademikas Andis Kudorsas teigia, jog svarbiausios priežastys, susijusios su menka vietos rusų parama „rusiškojo pasaulio“ idėjai, yra ekonominės.
Jis teigė, kad Ukrainos viešasis sektorius turėjo aibę bėdų, buvo neefektyvus. Be to, Kryme daug vyresnio amžiaus žmonių gaudavo mažesnes pensijas negu Rusijoje. Tuo tarpu Latvija valdoma nepalyginamai geriau ir žmonės joje turi daugiau galimybių.
„Gimiau Latgalėje ir ši autonomijos idėja yra negalima“, – teigė A.Kudorsas.
„Net ir su tokiomis socialinėmis problemomis regione, čia neatsiranda radikalų, kurie kovotų už teisę būti Rusijos dalimi, nes žmonės žino, kad gyvenimo sąlygas ten, ypač už Sankt Peterburgo ar Maskvos, yra gerokai blogesnės“, – tikino akademikas.
„Net ir su tokiomis socialinėmis problemomis regione, čia neatsiranda radikalų, kurie kovotų už teisę būti Rusijos dalimi, nes žmonės žino, kad gyvenimo sąlygas ten, ypač toliau nuo Sankt Peterburgo ar Maskvos, yra gerokai blogesnės“, – tikino akademikas.
Panašios nuomonės laikosi ir Rygos meras bei didžiausios Latvijos rusų partijos „Santarvės centras“ vadovas Nilas Ušakovas. Paklaustas ar norėtų Latvijos rusai gyventi valdant V.Putinui, jis atsakė: „Ne, nemanau.“
A.Kudorsas pabrėžė, jog nepaisant visos per Rusijos TV transliuojamos propagandos, Latgalėje rusai jaučiasi laimingi.
M.Mitrofanovas taip pat pripažino, jog per Latvijos nepriklausomybės metus tiek vietos rusai, tiek latviai išmoko sugyventi kartu: „Mes jaučiamės latviais, net jei mūsų gimtoji kalba ir kultūra yra rusų.“
