Tai jie padarė po to, kai Rusija, intensyviai ieškanti tarptautinės paramos Abchazijos ir Pietų Osetijos klausimu, pažadėjo 50 mln. JAV dolerių (117,6 mln. litų) humanitarinę paramą. Kiekvienam iš 14 tūkst. salos gyventojų tektų maždaug po 3,5 tūkst. JAV dolerių (8,2 tūkst. litų). Mainais į pinigus Nauru užmezgė diplomatinius santykius su atskilusiomis nuo Gruzijos teritorijomis.
Anot Nauru užsienio reikalų, užsienio prekybos ir finansų ministro Kiereno Keke, Abchazijai reikia ne tik didelių, bet ir mažų šalių paramos, nes Jungtinėms Tautoms dydis neturi reikšmės. Diplomatas pridūrė, kad 1968 metais Maskvos balsas, remiant Nauru nepriklausomybę, buvo vienas stipriausių. Abchazijoje, apie kurią Nauru gyventojai žino tik iš Vakarų žiniasklaidos, K.Keke susitiko su sekmadienį didžiule persvara Abchazijos prezidento rinkimus laimėjusiu Sergejumi Bagapšu.
Nauru yra įsikūrusi 21,3 kvadratinio kilometro ploto koralų saloje. Pasibaigus vieninteliam šalies finansų šaltiniui – fosfatui – salos gyventojai išgyvena tik iš dosnių užsienio valstybių dotacijų. Anksčiau Nauru už pinigus pripažino Kosovo ir Taivanio nepriklausomybes. 2002 metais Nauru priėmė 130 mln. JAV dolerių (305 mln. litų) paramą iš Kinijos ir paskelbė nepripažįstanti nepriklausomo Taivanio, bet po poros metų, iš Taivanio gavusi kur kas dosnesnį pasiūlymą, persigalvojo.
Maskva ir toliau deda pastangas, kad kitos šalys pripažintų Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę. Kol kas Maskvos pavyzdžiu pasekė tik Nikaragva ir Venesuela. Neseniai Rusija pasiūlė Ekvadorui 200 mln. dolerių paskolų, tačiau Pietų Amerikos valstybė nesusiviliojo.
