Baltarusijos ir Ukrainos prezidentai Aleksandras Lukašenka ir Viktoras Juščenka atmetė Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo kvietimą atvykti į Maskvą ir dalyvauti pasitarime dėl dujų tiekimo. Užuot važiavę į Rusijos sostinę, jie Ukrainos Černigovo mieste surengė ilgai atidėliotą dvišalį susitikimą.
Tokia įvykių eiga gali būti vienas pirmųjų ženklų, kad Baltarusija ir Ukraina, dvi Rusijos kaimynės, per kurias eina itin svarbūs dujų tranzito į Vakarų Europą keliai, ateityje ieškos būdų, kaip drauge reaguoti į Kremliaus spaudimą. Ukrainai, kuri per „dujų karą“, pasibaigusį visai neseniai, buvo priversta nusileisti ir sutikti su Rusijos siūloma didesne kaina, tokia galimybė darosi vis svarbesnė. A.Lukašenka pastaruoju metu mėgina gerinti santykius su Vakarais, o tam jam reikalinga tiek V.Juščenkos, tiek kitų gretimų Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovų pagalba. Už tai A.Lukašenka norėtų pasiūlyti alternatyvių dujų ir naftos tiekimo kelių.
Bendradarbiaus su Lietuva
Tam tikrų teigiamų poslinkių galima buvo įžvelgti jau po susitikimo Černigove. A.Lukašenka priminė žurnalistams apie Ukrainos siūlomą energetinį koridorių, kuris sujungtų Juodąją ir Baltijos jūras. „Esame pasirengę šiuo klausimu bendradarbiauti su Baltijos šalimis“, – tikino A.Lukašenka.
V.Juščenkos teigimu, Černigove jam ir A.Lukašenkai pavyko pasiekti susitarimą dėl elektros energijos eksporto iš Ukrainos į Baltarusiją atnaujinimo. Elektra esą galėtų pasiekti ir Baltijos valstybes, nes jose po numatyto Ignalinos atominės elektrinės uždarymo gali būti juntamas energijos stygius. Vienas svarbiausių nutarimų – netolimoje ateityje organizuoti trišales Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų derybas. Per jas galėtų būti parengti konkretesni projekto apmatai.
Gerų idėjų netrūksta
Baltarusijos ir Ukrainos vadovai taip pat aptarė kitas iniciatyvas, viena jų – nuo Ukrainos Iljičiovsko uosto iki Klaipėdos nutiestas geležinkelių transporto koridorius „Vikingas“, kuris ateityje esą galėtų sujungti visas regiono valstybes nuo Skandinavijos iki Turkijos. Be kita ko, užsimenama, jog ateityje Baltarusija ir Ukraina gali imtis kartu organizuoti plataus masto naftos ir dujų tranzitą iš Kaspijos jūros regiono.
Pasak A.Lukašenkos, naftotiekis Odesa–Brodai, šiuo metu naudojamas Rusijos naftos eksportui, gali svariai prisidėti prie Europos energetinės nepriklausomybės didinimo. Juo labiau kad toks ir buvo pirminis šio projekto tikslas.
„Mes per savo transportavimo sistemą galime aprūpinti Baltijos valstybes ir Lenkiją“, – kalbėjo Baltarusijos prezidentas. A.Lukašenka norėtų, kad nuo Kaspijos jūros pakrančių per Kaukazą ir Ukrainą atitekėjusi nafta būtų perdirbama jo šalies gamyklose.
Kliūtis – A.Lukašenka?
„Biznes & Baltija“ pabrėžia, jog viena didžiausių kliūčių energetiniams projektams (jie būtų kaip atsvara Rusijos dominavimui) įgyvendinti gali tapti „politinių sistemų skirtumai“. Tarp visų valstybių, galinčių prisidėti prie projekto, lyderių A.Lukašenka yra vienintelis, kurio ištikimybė demokratiniams idealams kelia ypač daug abejonių. Tai savo ruožtu gali atbaidyti potencialius investuotojus ir trukdyti priimti reikalingus politinius sprendimus.
Pastaruosius 10 metų Baltarusijos prezidentas nėra kviečiamas į jokius Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų susitikimus.
