Draugystė iš išskaičiavimo: Kinija vagia Rusijos karines paslaptis

Su Kinijos vyriausybe susijusios grupės ne kartą įsilaužė į Rusijos bendroves ir vyriausybines agentūras ieškodamos Rusijos karinių paslapčių, pranešė amerikiečių leidinys „The New York Times“, remdamasis kibernetinių technologijų analitikais.

Šaltinis:

15min

Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas / Vida Press nuotr.

Nepaisant viešų Maskvos ir Pekino pareiškimų apie „partnerystę be sienų“, Kinija naudojasi Rusijos karu prieš Ukrainą šnipinėjimui.

Visų pirma ji renka duomenis apie šiuolaikinę mūšio taktiką, vakarietišką ginkluotę ir Rusijos karių patirtį fronte, kad galėtų pasirengti galimiems konfliktams, pavyzdžiui, su Taivanu.

Pasak straipsnio, Kinija yra turtingesnė už Rusiją ir turi daug savų mokslinių ir karinių pasiekimų, tačiau Kinijos karo ekspertai dažnai skundžiasi, kad Kinijos kariams trūksta kovinės patirties.

Xi Jinpingas / HANDOUT / AFP

Ekspertai teigia, kad Kinija į karą Ukrainoje žiūri kaip į galimybę surinkti informacijos apie šiuolaikinę karo taktiką, vakarietišką ginkluotę ir tai, kas veikia prieš ją.

Įslaptintame Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) dokumente, kurį gavo „The New York Times“ žurnalistai aiškiai matyti, kad Rusijos žvalgybos pareigūnai yra susirūpinę.

Jame teigiama, kad Kinija siekia įgyti Rusijos gynybos patirties ir technologijų, taip pat bando pasimokyti iš Rusijos karinės patirties Ukrainoje. Dokumente Kinija vadinama „priešu“.

Straipsnyje priduriama, kad Kinijos įsilaužimų į Rusiją mastas rodo ir augantį abipusį nepasitikėjimą, ir Kremliaus nenorą dalytis viskuo, ką sužino mūšio lauke Ukrainoje.

Pasak „Palo Alto Networks“, viena Kinijos vyriausybės finansuojama grupė nusitaikė į Rusijos valstybinį gynybos konglomeratą „Rostec“, siekdama gauti informacijos apie palydovinį ryšį, radarus ir elektroninį karą.

„Shutterstock“ nuotr./Rusijos kariai

Kiti naudojo kenkėjiškus failus, skirtus išnaudoti „Microsoft Word“ pažeidžiamumą, kad įsiskverbtų į Rusijos aviacijos pramonės objektus ir vyriausybines agentūras.

Anksčiau „The New York Times“ rašė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas anksčiau yra viešai pareiškęs, kad draugystė su Kinija yra „nepalaužiama“, tačiau FSB būstinės koridoriuose kinai vadinami ne taip švelniai.

Rusijos žvalgybos pareigūnai mano, jog Pekinas vis dažniau bando užverbuoti rusų šnipus ir įsigyti slaptų karinių technologijų, kartais perviliodamas nepatenkintus rusų mokslininkus.